futurzmas teatrè reiškėsi 20 a. pirmoje pusėje Italijoje, vėliau – Rusijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, kitose šalyse. 1913 Italijoje F. T. Marinetti paskelbė manifestą Varjetė teatras (Teatro di Varietà), 1915 – Futuristinis sintetinis teatras (Il Teatro Futurista Sintetico, su E. Settimelli ir B. Corra), E. Prampolini – Futurizmo scenografija ir choreografija (Scenografia e coreografia futurista). 1914 Rusijoje dramaturgas, poetas V. Šeršenevičius (1893–1942) paskelbė Deklaraciją apie futuristinį teatrą (Deklaracija o futurističeskom teatre). Juose buvo neigiama praeities kultūra ir teatras, maištaujama prieš tradicines estetines ir etines vertybes, aukštinamas visiškai naujas vadinamasis mechaninis teatras. Režisierius skatinamas tapti kūrėju improvizatoriumi, aktorius – mechaniniu jo idėjų, sumanymų įgyvendintoju. Futuristinėse pjesėse analizuotos ribinės žmogaus būsenos, žmogus vaizduotas kaip mechanizmas. Spektakliuose naudotos neįprastos, ekspresyvios raiškos priemonės, laikytasi netradicinio santykio su žiūrovu (aktoriai įsimaišydavo tarp žiūrovų, juos provokuodavo, ragindavo dalyvauti veiksme), buvo siekiama panaikinti teatrinę iliuziją, vadinamąją ketvirtąją sieną.
1913 Sankt Peterburge veikė Pirmasis futuristų teatras (įvyko tik 2 spektakliai), 1921–29 Sankt Peterburge – eksperimentinis teatras Ekscentriškųjų aktorių dirbtuvė. Po I pasaulinio karo Italijoje suburtas Teatro Grottesco, jo repertuare vyravo L. Pirandello, E. Cavacchiolli, M. Bomtempelli, P. M. Rosso di San Secondo pjesės. 1921 L. Pirandello Romoje įkūrė Teatro Odeschalchi, kuriame statytos futuristinės pjesės. 1922 dramaturgas ir režisierius A. G. Bragaglia (1890–1960) Italijoje įkūrė Teatro Sperimentale degli Indipendenti (veikė iki 1930), kuriame taikė futurizmo principus, naudojo neįprastas, šokiruojančias raiškos priemones (šviesos efektus, daugiamatę erdvę, kaukes) siurrealistiniam įspūdžiui sukurti. Kaip atsvarą racionaliai vaidybai aktoriai naudojo commedia dell’arte elementus. Buvo statomos dramaturgų A. Jarry, A. Schnitzlerio, F. Wedekindo pjesės. Daugiausia futuristinių teatrų veikė Italijoje (Anconoje, Bolonijoje, Paduvoje, Neapolyje, Venecijoje, Veronoje, Florencijoje, Romoje, Milane), jų įkūrėjai ir vadovai: E. Berti, G. Zoncada, E. Petrolini, G. Tumiati, A. Ninchi. Futuristinis teatras turėjo įtakos teatro raidai, jo apraiškų yra absurdo dramose, eksperimentinio, laboratorinio pobūdžio teatruose.
L: G. Berghaus Italian Futurist Theatre, 1909–1944 Oxford 1998.
3162