G, g, lietuvių ir daugelio kitų kalbų abėcėlių, sudarytų lotynų abėcėlės pagrindu, raidė. Kilusi iš senovės graikų gamos, ši – iš finikiečių gimelio. Iš pradžių lotynų kalbos garsai [g] ir [k] buvo žymimi raide c. Prancūzų, portugalų kalbų raide g žymimas garsas prieš balsius e, i dažniausiai tariamas [ž], anglų, italų, rumunų ir kitose kalbose – [dž], ispanų, olandų – [x]. Kai kuriose kalbose (latvių, turkų) raidė g rašoma ir su diakritiniu ženklu. Lietuvių abėcėlėje g raide žymimos dvi priebalsinės fonemos: kietoji [g] ir minkštoji [g‘]; tai uždarumos sprogstamasis liežuvio užpakalinis skardusis priebalsis, vartojamas įvairiose pozicijose.
G, g: 1 – finikiečių gimelis, 2 – senovės graikų gama, 3 – lotynų g
G raidės šrifto pavyzdžiai
905
-g raidė; -g mažoji; -g didžioji