Gabòno dail
ritualinė kaukė (Valstybinis etnografijos muziejus Varšuvoje)
Nuo seno Gabone plėtota metalo kalyba (papuošalai), audimas ir pynimas (ryškiaspalvio ornamento dembliai iš žolių, nendrių, vytelių); ypač populiari buvo medžio drožyba. Daugiausia dailiuosius amatus plėtojo bakotų, fangų, mpongvių, tsongų gentys. Fangai drožė ritualines žmonių statulėles su didele galva, ištęstais kaklais, trumpomis galūnėmis, t. p. muzikos instrumentus. Rudą spalvą dirbiniams suteikdavo aprūkydami dūmais ir įtrindami taukais. Bakotai kūrė plokščias (vietoj kūno – ažūrinis rombas) žmonių statulėles iš medžio, kurias aptraukdavo dekoruota vario skarda. Mpongviams būdinga baltai dažytos medinės ritualinės kaukės su raudonai ir juodai paryškintais bruožais (šios kaukės žinomos Ogooué upės stiliaus, angl. Ogowe River Style, vardu).
Kitos Gabono gentys drožė plokščias, ištęstų proporcijų baltai dažytas kaukes, kai kurios būdavo puošiamos paukščių plunksnomis, žvėrių ragais ir kailiais. 20 a. 3 dešimtmetyje kolonizatoriai prancūzai atnaujino kaukių ir kitų drožinių tradiciją. Labiausiai išplito vadinamoji mbigau skulptūra (kaukės, motinų su vaikais, krepšių nešėjų, būgnininkų statulėlės), kuri išlaikė senajai Gabono skulptūrai būdingą plastiką ir veido išraišką. Žymesni meistrai: Boupaulis, Moulaloukou (m. 1962), Tanga (m. 1954), Tsamba. Nuo 7–8 dešimtmečio jų tradicijas tęsė Makambo, Massala, Lossangoye. 6 dešimtmetyje Librevilyje įkurta Dailės ir amatų mokykla. Garsėja tapytojai M. Minkoé‑Minzé (g. 1953), kuriantis abstrakčius paveikslus iš simbolinių Afrikos ženklų, ir G. Koumba (g. 1965), kūryboje derinantis modernias ir tradicines Gabono dailės raiškos priemones, skulptorius Z. Lendogno (g. 1930, Šv. Mykolo bažnyčios Librevilyje interjeras, su kitais, 7 dešimtmetis).
medinis šaukštas (Buffalo mokslo muziejus)
2972
L: H. Kayser Gabun: Gestern und Heute Hildesheim 1973; A. Gromyko Maski i skul′ptura Tropičeskoj Afriki Moskva 1985.
Gabono kultūra