Gabrielė Petkevičaitė-Bitė

Gabrielė Petkevičaitė-Bitė

Petkevičáitė-Btė Gabrielė 1861 03 30Puziniškis (Rozalimo vlsč., Panevėžio apskr.) 1943 06 14Panevėžys, lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja. J. L. Petkevičiaus duktė.

Gabrielė Petkevičaitė-Bitė

1878 baigė vokišką Mintaujos mergaičių mokyklą, 1885 – Deltuvos bitininkystės kursus, 1917 išlaikė felčerės egzaminus. Iki 1901 gyveno Joniškėlyje, talkino tėvui gydytojui, mokė valstiečių vaikus. Nuo 1890 bendradarbiavo draudžiamoje lietuviškoje periodinėje spaudoje. 1894 su J. Juškyte įsteigė moksleivių ir kultūros darbuotojų šelpimo draugiją Žiburėlis ir iki 1903 jai vadovavo. 1901–09 ir 1914–19 gyveno Puziniškyje, vėliau – Panevėžyje (1919–24 mokytojavo). Bendradarbiavo su Žemaite, P. Višinskiu. Pirmojo viešo lietuviško spektaklio Palangoje (1899) viena organizatorių. 1905 dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime. 1907 vadovavo Lietuvos moterų suvažiavimui. 1908 dirbo Vilniaus žinių, 1909–14 – Lietuvos žinių redakcijose. 1920–22 Steigiamojo Seimo atstovė, pirmojo posėdžio pirmininkė (nes vyriausias amžiumi atstovas nemokėjo lietuviškai). 1922 buvo išrinkta į I Seimą, bet jo darbe nedalyvavo.

Kūryba

Grožinę kūrybą skelbė nuo 1894 periodinėje spaudoje. Apsakymų ir vaizdelių rinkiniui Krislai (1905) būdinga pozityvizmo dvasios teziniai pasakojimai, kuriuose pabrėžiamos nacionalinės ir socialinės problemos, keliami socialiniai skriaudos, švietimo ir filantropijos aspektai. Apysakoje Vilkienė (1894), apsakymuose Šių dienų paveikslėlis, Idilė (abu 1901), Dievui atkišus (1905) realistiškai vaizduojama sunki darbo žmonių buitis, smerkiama socialinė nelygybė, reiškiama užuojauta skriaudžiamiesiems. Apsakymuose Motina (1898), Žemaitė (1900), Vaišnorienė (1901), Kodėl tavęs čia nėra? (1902), Iš gyvenimo verpetų (1903) keliamos nacionalinio judėjimo, inteligentų veiklos liaudies labui, tėvynės meilės idėjos. Apsakymuose Homo sapiens (1903), Mokslas (1910) pabrėžiama lemiama švietimo ir normalių gyvenimo sąlygų įtaka vaiko dvasiniam brendimui. Apsakyme Nebepirmas (1905) aprašomas sunkus jaunimo kelias į mokslą. Romane Ad astra (2 t. 1933) vaizduojama 19 a. pabaigos dvarininkų gyvenimas, ryšku pareigos, pasiaukojimo tautos atgimimui idėjos, sentimentalus stilius, charakterių schematizmas. Publicistikos ir beletristikos kūrinyje Karo meto dienoraštis (2 t. 1925–1931 22008) remiantis asmenine patirtimi aprašoma I pasaulinis karas, vokiečių okupacija, atskleidžiama epochos dramatizmas, skelbiamos humanistinės idėjos.

Parašė atsiminimų knygą Iš mūsų vargų ir kovų (1927) apie lietuvių rašytojus, kultūros veikėjus, lietuviškos spaudos platinimą, Pasaulinės literatūros istorijos vadovėlį (2 t. 1922–24). Tautinio atgimimo reiškiniai, visuomenės konfliktai ir valstiečių buitis vaizduojami dramoje Kova (1990) bei kartu su Žemaite slapyvardžiu Dvi Moteri publikuotose pjesėse ir komedijose Velnias spąstuose (1902), Kaip kas išmano, taip save gano (1904), Parduotoji laimė, Litvomanai (abi 1905). Nuo 1890 periodinėje spaudoje skelbė korespondencijas, vėliau – straipsnius kultūros, švietimo, socialiniais klausimais, tęsė kudirkiškąją aštriosios publicistikos liniją. Literatūros kritikos rašiniais gynė realistinę, socialiai angažuotą kūrybą, skeptiškai vertino ir priešinosi pirmosioms lietuvių modernizmo apraiškoms. Dar išleista apsakymų rinkiniai Nutrūko styga, Žvaigždžių takas (abu 1981).

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės paminklas Joniškėlyje (1994, architektas J. Lapėnas, skulptorius A. Dimžlys)

Apdovanojimai

Gedimino 3 laipsnio (1929), 1 laipsnio (1936) ordinai.

Atminimo įamžinimas

Nuo 1970 veikia G. Petkevičaitės-Bitės memorialinis muziejus Panevėžyje. 1983 įsteigta G. Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija. 2011 įsteigtas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalis Tarnaukite Lietuvai.

Bitė; Dvi Moteri

R: Raštai Vilnius 6 t. 1966–68. L: T. Bukauskienė Pedagogė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Vilnius 1988; Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Lietuvos kultūros kontekste: konferencijos medžiaga / sud. A. Palionienė Panevėžys 2010; Bitės laikas: privataus ir viešo gyvenimo modeliai: straipsnių rinkinys / sud. R. Bleizgienė Vilnius 2013; J. Vaičekauskienė Gabrielė – sielos, ne luomo bajorė: apie rašytoją, visuomenės ir kultūros veikėją G. Petkevičaitę-Bitę Panevėžys 2014 22015.

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką