Gaižuvà, 13–14 a. lietuviškas valsčius (vadintas ir žeme). Rytuose ribojosi su Paštuvos žeme, šiaurėje – su Ariogalos ir Pernaravos valsčiais, pietuose siekė Nemuną, vakaruose – Dubysos upę.
Gaižuvą nuolat puldinėjo Vokiečių ordinas, siekdamas atskirti Žemaitiją nuo likusios Lietuvos: 1292 (tada gindamasis žuvo didžiūnas Jezbutis), 1294, 1348, 1352, 1365, 1367, 1370, 1371, 1372, 1375, 1379. Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose Gaižuva dar minima 14 a. 9 dešimtmetyje.
Nusiaubta Gaižuva vėliau nustojo būti atskiru administraciniu vienetu. 15 a. diduma jos teritorijos prijungta prie Vilkijos valsčiaus. 16 a. minimas Gaižuvos dvaras.
2271