Galeazzo Ciano

Ciáno Galeazzo (Galeacas Čãnas) 1903 03 18Livorno 1944 01 11Verona, Italijos valstybės veikėjas, diplomatas.

1925 baigė Romos universitetą (teisę). 1930 vedė diktatoriaus B. Mussolini dukterį Eddą. 1933–34 vadovavo B. Mussolini spaudos tarnybai. 1934–35 spaudos ir propagandos viceministras, 1935 ministras. Per Etiopijos–Italijos karą (1935–36; Etiopijos–Italijos karai) vadovavo bombonešių eskadrilei. 1936–1943 02 užsienio reikalų ministras; nors asmeniškai nemėgo vokiečių, rėmė draugystę su nacių valdoma Vokietija, po Prancūzijos pralaimėjimo (1940 06) – Italijos dalyvavimą Antrajame pasauliniame kare. Nuo 1942, išaiškėjus Italijos kariniam silpnumui, siūlė sudaryti separatinę taiką, buvo atleistas. Per Aukščiausiosios fašistų tarybos pasitarimą (1943 07 25) balsavo už B. Mussolini atstatydinimą, bet fašistinį režimą nuvertus pabėgo į Vokietiją. Vermachtui okupavus Italiją (1943 09), A. Hitlerio įsakymu perduotas marionetinei Italijos vyriausybei Veronoje; įkalintas ir sušaudytas. Parašė dienoraštį – svarbų B. Mussolini ir A. Hitlerio santykių 1939–43 istorijos šaltinį.

Galeazzo Ciano

Apreiškimo ordinas (Italija, 1939), Šventųjų Mauricijaus ir Lozoriaus ordino Didysis kryžius (Italija, 1939), Italijos Karūnos ordino Didysis kryžius, Gedimino 1 laipsnio ordinas (1934) ir Vytauto Didžiojo 1 laipsnio ordinas (Lietuva, 1937), Baltojo Liūto 1 laipsnio ordinas (Čekoslovakija, 1937), Baltojo Erelio ordinas (Lenkija, 1938) ir kiti apdovanojimai.