Gãlija (lot. Gallia), Europos istorinė sritis, apimanti dabartinę Šiaurės Italiją, Prancūziją, Liuksemburgą, Belgiją, dalį Olandijos, Šveicarijos ir Vokietijos.
6–5 a. pr. Kr. čia apsigyveno keltai, romėnų vadinami galais. Apie 220 pr. Kr. Po upės slėnio žemes iki Alpių užkariavo romėnai ir įkūrė Cizalpinės Galijos (lotyniškai Gallia Cisalpina – Žemutinė Galija) provinciją; ji dar buvo vadinama Togą dėvinčiąja Galija (lotyniškai Gallia Togata; taip buvo pabrėžiamas skirtumas nuo neužkariautos ir neromanizuotos Galijos dalies, vadintos Ilgaplauke Galija (lotyniškai Gallia Comata). 1 a. pr. Kr. Cezaris Cizalpinės Galijos gyventojams suteikė Romos pilietybę.
Skverbdamiesi gilyn į Galiją, romėnai apie 120 pr. Kr. dabartinio Provanso teritorijoje įkūrė Narbono Galijos
(lotyniškai Gallia Narbonensis) provinciją; sostinė Marso Narbonas (dabar Narbonne’as). 58–51 pr. Kr. per Galų karą Cezaris užkariavo visą Transalpinę Galiją (lotyniškai Gallia Transalpina – Užalpinė Galija) – teritoriją tarp Alpių kalnų, Viduržemio jūros, Pirėnų pusiasalio, Atlanto ir Reino. Transalpinė Galija buvo skirstoma į 3 dalis: Akvitanijos Galija (lotyniškai Gallia Aquitania) apėmė Garumnos upės (dabar Garona) baseiną, Belgų Galija (lotyniškai Gallia Belgica) – teritoriją tarp Sekvanos (dabar Sena), Matronos (dabar Marna) ir Reino upių, Lugduno Galija (lotyniškai Gallia Lugdunensis) – Ligerio upės (dabar Luara) baseiną. 27 pr. Kr. imperatorius Augustas Transalpinę Galiją padalijo į 3 provincijas: Lugduno Galiją, Akvitaniją ir Belgiką (valdomos imperatoriaus skiriamo legato); Narbono Galijos provincija formaliai perduota Senatui (buvo valdoma Senato skiriamo prokonsulo).
Galija 1–3 amžiuje
1 a. pabaigoje–3 a. sparčiai romanizuojamoje Galijoje iš nukariautų genčių centrų ir romėnų įkurtų kolonijų iškilo Treverų Augusta (dabar Trieras), Lutecija (dabar Paryžius), Durokortoras (dabar Reimsas), Burdigala (dabar Bordeaux), Lugdunas (dabar Lionas) ir kiti miestai, plėtojosi žemės ūkis (vynmedžiai, alyvmedžiai, linai, javai), amatai (keramika, metalo dirbinių gamyba, audimas), vidaus prekyba bei prekyba su Roma. Pigesni Galijos produktai (ypač vynas) sėkmingai konkuravo su Italijoje gaminamais; tai mažino Italijos prekių realizavimo rinką, smukdė jos žemės ūkį. Nuo 3 a. vidurio Galiją niokojo germanai. 258 Galija, Ispanija ir Britanija atsiskyrė nuo Romos ir sudarė Galijos imperiją. 273 Galija vėl prijungta prie Romos. Nuo imperatoriaus Konstantino I (306–337) laikų viena iš 4 prefektūrų, valdoma pretorijaus prefekto. 5 a. didesnę Galijos dalį užkariavo germanai. 5 a. pabaigoje–6 a. pirmoje pusėje Galiją nukariavus frankams, jos teritorijoje susikūrė Frankų valstybė.
L: Gaius Iulius Caesar Galų karo užrašai Vilnius 1998; C. Ebel Transalpine Gaul Leiden 1976; J. F. Drinkwater Roman Gaul London 1983; E. M. Wightman Gallia Belgica London 1985.
1489
galai; Cizalpinė Galija; Narbono Galija; Transalpinė Galija; Akvitanijos Galija; Belgų Galija; Lugduno Galija