galindai

galndai, baltų gentys, gyvenusios baltų arealo pietiniame, vakariniame ir rytiniame pakraštyje. Skirstėsi į vakarų ir rytų šakas.

Vakarų galindai

Vakarų galindai – prūsų gentis, gyvenusi Galindoje, tarp Geldapės ir Nauros (Narevo) upių. Pietuose ribojosi su mazovais, rytuose – su jotvingiais, šiaurėje – su bartais, vakaruose – su pagudėnais, pietvakariuose – su sasniais (Sasna, žemėlapis baltai 11–12 a.). 2 a. galindus mini geografas Ptolemajas. Archeologiniais duomenimis, 1–2 a. didžiausią įtaką turėjo galindų gentys, gyvenusios į vakarus nuo Mamrų ežero (Prūsų, dabar Mozūrų, didžiajame ežeryne). 5–6 a. galindų kultūrinis centras buvo Alnaštyno (dabar Olsztyno) gyvenvietės apylinkėse. Plėtojo žemdirbystę ir amatus, prekiavo su Krymo, Padnieprės, Padunojės, Pareinės kraštais, su gretimomis slavų gentimis. Tuo metu galindų kultūra tarp visų baltų genčių labiausiai klestėjo. Mirusiuosius galindai laidojo sudegintus (dažnai urnose), vyrus – su nedegintais žirgais. 7 a. antroje pusėje galindų kultūra ėmė nykti, jų paminklų iš 8–12 a. žinoma mažai. Lenkų metraštininkai galindus vadina žemdirbiais, nuo 12 a. minimi ir vergai.

baltai 6–7 amžiuje

Manoma, kad 12 a. vieni galindai žuvo kovose su Mazovijos kunigaikščiais arba buvo išvesti į nelaisvę, kiti išsikėlė į jotvingių, nadruvių, netgi sembų žemes (dalį galindų į Sembą ištrėmė kryžiuočiai). Petro Dusburgiečio teigimu, 13 a. antroje pusėje, po kovų su lenkais ir kryžiuočiais, Galinda buvusi negyvenama, virtusi dykra (apaugusi miškais). Galindų žemes ir likusius gyventojus užgrobė Vokiečių ordinas ir pasidalijo su Varmės vyskupu. 14–17 a. jas kolonizavo vokiečiai (ypač 15 a.) ir lenkai mozūrai. Galindoje ir dalyje gretimų sūduvių žemių 17 a. baigė susidaryti Mozūrijos istorinė sritis (priklausanti Prūsijos kunigaikštystei, nuo 1701 – Prūsijos karalystei). Išliko galindų etnonimų ir hidronimų.

Rytų galindai

Rytų galindai gyveno Protvos upės baseine (dabar Rusijos Gagarino ir Možaisko apylinkės). Minimi 1057 ir 1147 Ipatijaus metraštyje. Archeologų nuomone, tai Moščino kultūros (5–8 a.) gyventojai (žemėlapis baltai 6–7 a.) ir jų palikuoniai. Buvo asimiliuoti rytų slavų. Išlikę vietovardžiai liudija, kad rytų galindų kalba turėjusi rytų ir vakarų baltų tarmių ypatybių. Yra nuomonių, kad rytų galindai į Pamaskvės sritį atėję iš Galindos, t. y. vakarų galindų žemės (G. Labuda, Vadimas Vilinbachovas) arba yra Rusios kunigaikščių iš Galindos atvaryti ir čia apgyvendinti belaisviai (N. Karamzinas, V. Antonovyčius, V. Pašuto). Yra dar viena nuomonė: tai etnonimų Galinda, galindai sutapimas, taip vadintos baltų arealo pakraščių, arba galų, genčių grupės.

baltai 11–12 amžiuje

1362

-vakarų galindai; -rytų galindai