galvijai

galvjai, poranagių (Artiodactyla) būrio, atrajojančiųjų (Ruminantia) pobūrio, dykaraginių (Bovidae) šeimos naminiai gyvuliai, kilę iš tauro, t. p. naminiai buivolai ir jakai. Pradėti jaukinti maždaug prieš 8 tūkst. m., iš pradžių Indijoje, Mesopotamijoje, vėliau Viduržemio jūros šalyse, Vidurio Europoje.

Galvijo apatinėje kaklo dalyje yra pagurklis (odos raukšlė). Ragai tuščiaviduriai, auga ant trumpo raginio pagrindo. Priekinėje snukio dalyje – nosies veidrodėlis. Skrandis sudėtinis, iš 4 kamerų – didžiojo prieskrandžio, tinklainio, knygenų, šliužo; skirtas gromuliuoti atrają. Viršutiniame žandikaulyje nėra kaplių (priekinių dantų). Tešmuo su 4 speniais. Pieniniams galvijams būdinga ilgas liemuo, ploni kaulai, nedidelė sausa galva, apvalus tešmuo, mėsiniams – kompaktiškas, platus ir gilus liemuo, trumpos kojos, stambesni kaulai. Galvijai gyvena 20–35 metus. Lytiškai subręsta per 6–9 mėn., pradedami kergti 14–24 mėnesių. Pieninės karvės laikomos 12–13 metų. Veršingumas trunka 285 paras. Karvė dažniausiai veda 1 veršelį (18–45 kg masės). Karvių laktacija trunka 300–320 d., užtrūkio laikotarpis 1,5–2 mėnesiai. Daugiausia pieno iš karvės primelžiama per ketvirtąją–šeštąją laktaciją. Pieninių veislių karvės masė 200–600 kg, buliaus 300–900 kilogramų.

aubrakų veislės galvijai (bulius ir karvė)

Mėsinių veislių galvijai sunkesni, pvz., šarolė veislės karvės masė 700–800 kg, buliaus 1000–1200 kilogramų. Pagal produkciją galvijai skirstomi į pieninius, mėsinius, pieninius mėsinius ir mėsinius pieninius. Iš pieninių veislių karvių per metus daugiausia primelžiama 6000–7500 kg, iš mėsinių – apie 1000 kg pieno. Pagrindinis pašarai yra šienas, silosas, šienainis, šakniavaisiai ir gumbavaisiai, koncentratai, gamybos atliekos (išspaudos, griežiniai, žlaugtai).

Galvijai Lietuvoje serga neužkrečiamosiomis (ūminiu išputimu, paspringimu, didžiojo prieskrandžio atonija, bronchopneumonija, mastitais, metritais) ir užkrečiamosiomis (snukio ir nagų liga, leukoze, infekciniu rinotracheitu, pasiutlige, kerpančiąja dedervine, fasciolioze, echinokokoze) ligomis.

661