gamýba, materialinių ir dvasinių gėrybių kūrimo procesas naudojant gamybos veiksnius. Sukurtas prekes ir paslaugas žmonės tiesiogiai vartoja arba naudoja gamybos tolesnei plėtrai.
Gamyba apima tikslingą veiklą, arba darbą, darbo objektus (į ką nukreipta veikla, pvz., įvairias natūralias ar jau perdirbtas medžiagas), darbo priemones, reikalingas veikti darbo objektus. Darbo objektai ir darbo priemonės sudaro gamybos priemones.
Bendrąja prasme skiriama materialinė (jos pagrindinės sferos – pramonė, statyba, žemės ūkis, transportas, statyba, energetika ir kitos) ir nematerialinė (menas, mokslas, švietimas, medicina, valdymas, informacijos apdorojimas ir kita) gamyba. Kiekviena šių sferų gali būti skirstoma į savarankiškas šakas ar veiklas, pvz., mašinų gamyba, trąšų gamyba ir kita.
Pagal darbo pasidalijimo visuomenėje sferas atitinkamai skiriama, pvz., pramoninė gamyba, žemės ūkio gamyba ir kita. Kiekviena jų gali būti klasifikuojama pagal įvairius požymius. Pvz., pramoninė gamyba pagal gamybos proceso fazes skirstoma į pagrindinę ir pagalbinę (aptarnaujamąją) gamybą, pagrindinė gamyba pagal technologinius procesus – į parengiamąją, apdirbamąją, surinkimo gamybą, pagalbinė pagal pagrindinės gamybos aptarnavimo rūšis – į remonto, instrumentinę, remonto ir statybos, pagrindinei gamybai reikalingos elektros energijos, garo, suspausto oro gamybą, transporto ar sandėlių ūkį, bandomąją gamybą ir kita.
Pagal gamybos apimtis ir specializaciją gamyba būna masinė, serijinė ir vienetinė, t. p. bandomoji serijinė ir bandomoji vienetinė, pagal gamybos proceso organizavimo metodus – srovinė, smulkiaserijinė ir individualioji, pagal vyksmo pobūdį – nepertraukiamoji ir pertraukiamoji (diskretinė), pagal reikalingų žaliavų ir medžiagų pateikimo ar gamybos sąlygų pobūdį – sezoninė ir ištisų metų, pagal gaminamos produkcijos specializacijos laipsnį – specializuotoji, universalioji (kompleksinė) ir mišrioji. Specializuotoji įmonė, gamykla (jos cechas, skyrius) gamina kurį nors vieną produktą, jo atskiras dalis ir detales arba atlieka tam tikras komplektavimo, surinkimo ir kitas operacijas. Pramonėje vyrauja specializacijos 3 pagrindinės rūšys: daiktinė (kai įmonės specializuojasi gaminti vienarūšę gatavą produkciją, pvz., automobilių gamyklų, siuvimo fabrikų producija), detalių (kai gaminama gatavos produkcijos atskiros dalys ar detalės, pvz., guolių, variklių, padangų gamyklų produkcija), stadijinė, arba technologinė (kai atliekamos tam tikros technologinio proceso dalys ar operacijos, pvz., liejimo gamyklų gaminami ruošiniai mašinų gamybos įmonėms, verpimo fabrikų gaminami siūlai audimo fabrikams). Gamybos specializacija derinama su gamybos kooperacija – įmonių, ūkio šakų, ekonominių veiklų, šalies regionų ar šalių gamybinių ryšių organizavimu siekiant kartu gaminti produkciją.
Gamybos ritmingumas apibūdinamas produkcijos vienodomis arba didėjančiomis apimtimis per vienodą laikotarpį (pvz., mėnesį, dekadą, parą, pamainą, valandą), gamybos efektyvumas – pasiektų rezultatų (pagamintos produkcijos ar suteiktų paslaugų) ir gamyboje panaudotų išteklių (pvz., materialinių, darbo, finansinių) apimčių santykiu.