Gao Singdzian (Gao Xingjian, Gão Singdziãnas) 1940 01 04Gandžou, kinų rašytojas, dailininkas. Rašo ir prancūzų kalba. Pekine studijavo romanistiką. Per Kultūrinę revoliuciją (1966–76) buvo išsiųstas į perauklėjimo stovyklą. 1989 kūryba uždrausta; Gao Singdzianas emigravo į Prancūziją.
Gao Singdzian
Daugiausia kuria modernius eksperimentinius kūrinius. Laikomas kinų avangardinio teatro pradininku. Pjesėje Autobuso stotelė (1983) ryšku S. Becketto įtaka. Dramoje Bėgliai (1989), kurios pagrindinė tema meilės istorija, smerkiamos 1989 žudynės Tiananmeno aikštėje. Pjesėse Vakarų Europos moderniosios literatūros technika derinama su tradicinio kinų teatro elementais. Žymiausiame romane Sielos kalnas (1990) atsispindi kinų senosios kultūros tradicijos, susipina įvairūs literatūros stiliai, pasakojimo būdai ir požiūriai. Autobiografiniame romane Vienišo žmogaus knyga (2000) vaizduoja gyvenimą Kultūrinės revoliucijos metais, jame gausu asociacijų su kinų senovės filosofija. Parašė novelių (rinkinys Mano senelio meškerė 1988), pjeses Laukinis (1985), Dialogas ir replika (1992), Savaitgalio kvartetas (1995), Rugpjūčio sniegas (1997), Mirties tykotojas (2000), esė (Pirmoji esė apie modernaus romano meną 1981, Modernaus teatro tyrinėjimai 1987). Tušu tapo paveikslus, apipavidalina savo knygų viršelius.
Apdovanojimai
Nobelio literatūros premija (2000).
2842