Garbės legiono ordinas

Garbs legiòno òrdinas (prancūzų k. Legion d’Honneur), aukščiausias Prancūzijos ordinas už karinius ir civilinius nuopelnus. Juo apdovanojami Prancūzijos piliečiai ir užsieniečiai. 1802 05 19 įsteigė imperatorius Napoleonas I. Iki 2022 vidurio Garbės legiono ordinu buvo apdovanota daugiau kaip 320 tūkst. asmenų (2022 buvo apie 100 tūkst. kavalierių, leidžiamas skaičius – 125 tūkst.) – dauguma jų apdovanoti žemiausiais laipsniais. Kasmet apdovanojama apie 5 tūkst. asmenų. Plačiai naudojamas diplomatiniais tikslais, yra vienas garsiausių ir žinomiausių pasaulio ordinų.

Garbės legiono ordino Didysis kryžius (Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko šeimos archyvas)

Laipsnių sistema, išvaizda

Ordinas turi 5 laipsnius (jo pavyzdžiu ordinus kūrė dauguma pasaulio valstybių, t. p. ir Lietuvos Respublika, kurios apdovanojimų sistemoje nuo 2002 vartojami dar Napoleono I pasiūlyti laipsnių pavadinimai, išskyrus Didžiojo karininko kryžiaus laipsnį, Lietuvoje pavadintą Komandoro didžiuoju kryžiumi): Didįjį kryžių, Didįjį karininko kryžių, Komandoro kryžių, Karininko kryžių, Riterio kryžių ir specialų laipsnį – Grandinę (užsienio valstybių vadovams neteikiama). Grandinė – vienintelė Prancūzijos valstybės vadovo valdžios regalija, saugoma nuo imperatoriaus Napoleono I laikų. Garbės legiono ordino grandinė naudojama Prancūzijos valstybės vadovo inauguracijos ceremonijoje – sakydamas priesaiką ant jos prezidentas uždeda savo ranką. Anksčiau (Ch. de Gaulleʼio ir G. Pompidou laikais) valstybės vadovas su Grandine fotografuodavosi oficialiam portretui. Dabar išrinkto prezidento vardas išgraviruojamas viename Grandinės narelyje (kitoje pusėje). Ten nelikus vietos, bus pagaminta kita Grandinė (ji lieka valstybės nuosavybe). Tarp inauguracijos ceremonijų Grandinė viešai demonstruojama Garbės legiono muziejuje.

Garbės legiono ordino Didysis kryžius (Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko šeimos archyvas)

Nors Prezidentas yra Garbės legiono Didysis magistras (tą per inauguraciją simbolizuoja Grandinė), realias funkcijas – svarsto kandidatūras, nustato biudžetą – vykdo Didysis kancleris ir Ordino taryba.

Per savo egzistavimą 15 kartų kiek kito ordino išvaizda, nuo 1958 (generolo Ch. de Gaulleʼio reformos) nebekinta.

Apdovanojimą gavę lietuviai

Prieškario metais Garbės legiono ordinu yra apdovanoti 24 Lietuvos piliečiai: 1938 Garbės legiono Didįjį kryžių gavo Lietuvos prezidentas A. Smetona, žemesnius laipsnius – generolai S. Raštikis, J. Černius, Z. Gerulaitis, P. Kubiliūnas, T. Daukantas, S. Dirmantas, diplomatai J. Urbšys, S. A. Bačkis, dailininkas V. K. Jonynas. Garbės legiono ordino Riterio kryžiumi buvo apdovanota ir prezidento A. Smetonos dukra Marija Smetonaitė-Valušienė (kaip Lietuvių-prancūzų draugijos viceprezidentė). Garbės legiono ordino Didįjį kryžių Prancūzijos prezidentas J. Chiracas 1998 02 įteikė Lietuvos Respublikos prezidentui A. M. Brazauskui, šiam su valstybės vizitu lankantis Paryžiuje, 2001 07 – prezidentui V. Adamkui jo vizito į Prancūzijos Respubliką metu. Paprastai ordinais apdovanojami ir prezidentą lydinčios delegacijos nariai, o atskirais atvejais – ir Lietuvoje dirbantys prancūzų literatūros vertėjai, kultūros atstovai. Prancūzijos prezidento François Hollandeʼo sprendimu 2016 11 Garbės legiono Didysis kryžius įteiktas ir V. Landsbergiui (1997 buvo apdovanotas Didžiuoju karininko kryžiumi).

Prancūzijos prezidentas Jacqueʼas Chiracas 2001 07 27 įsega Lietuvos Respublikos prezidentui Valdui Adamkui Garbės legiono ordino Didžiojo kryžiaus rozetę

1764

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką