garšvà (Aegopodium), salierinių (Apiaceae) šeimos daugiamečių žolių gentis. 7 rūšys. Paplitusi Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonoje.
Turi ilgą šliaužiantį šakniastiebį. Stiebas status, išauga iki 0,5–1,5 m aukščio, tuščiaviduris. Lapai dukart, triskart plunksniškai suskaldyti. Žiedai susitelkę į žiedynus (skėčius be skraistės ar skraistelės). Vainiklapiai balti, retai rausvi. Žydi gegužės–rugsėjo mėnesį. Vaisius pailgai kiaušiniškas, iš šonų suplotas. Lietuvoje savaime auga viena rūšis – paprastoji garšva (Aegopodium podagraria). Plačiai paplitusi plačialapių miškuose, krūmuose, kirtavietėse, parkuose, patvoriuose, sudaro tankius sąžalynus. Paūksmėje paprastai nežydi. Jauni lapai vartojami maistui. Garšvų lapuose, stiebuose, žieduose gausu eterinių aliejų, steroidų, azoto junginių, vitamino C, flavonoidų, mikroelementų (geležies, vario, mangano, titano ir boro), fermentų ir fitoncidų. Šaknyse yra baltymų, angliavandenių, eterinių aliejų, azoto ir kitų organinių junginių, fenolių ir karboninių rūgščių, kumarinų. Garšva vartojama pašarui, medinga.
paprastoji garšva
858