Gaskònė (Gascogne), istorinė sritis Prancūzijos pietvakariuose. Apima Landų, Gers’o, Aukštutinių Pirėnų departamentus, dalį Lo ir Garonos, Tarno ir Garonos, Aukštutinės Garonos, Ariège’o ir Atlanto Pirėnų departamentų.
Antikos laikais buvo Romos imperijos Akvitanijos provincijos dalis, daugiausia gyvenama iberių kilmės genčių. 3 a. devynios regiono gentys išsikovojo administracinį savarankiškumą. 5 a. užėmė vestgotai, juos 507 sumušė frankų karalius Chlodvigas I.
6 a. apgyventa baskų, arba vaskonų (iš čia pavadinimas). Nuo 602 buvo pusiau nepriklausoma nuo frankų, nuo 9 a. nepriklausoma kunigaikštystė. 10 a. Gaskonės kunigaikščiai prisijungė Bordeaux, Bazadais, Agenais grafystes, Gaskonės kunigaikščiui Viljamui VIII 1052 tapus Akvitanijos kunigaikščiu – Poitou grafystę. Viljamo VIII provaikaitei Eleonorai Akvitanietei ištekėjus už Anglijos sosto įpėdinio, Gaskonija atiteko Anglijai, Šimtamečio karo pabaigoje – Prancūzijai.