Girdvanis Gediminas 1944 01 19Kretinga 2020 06 02Čiukiškės (Trakų rj. savivaldybė, palaidotas Vilniuje), lietuvių aktorius.
Išsilavinimas ir teatro veikla
1969 baigė Lietuvos konservatoriją (kurso vadovas L. Lurjė, specialybės pedagogė G. Jackevičiūtė). 1969–70 Šiaulių, 1971–94 Jaunimo, nuo 1994 Vilniaus mažojo teatro aktorius. Reikšmingų vaidmenų sukūrė režisieriaus R. Tumino spektakliuose: Avneris Rozentalis (Nusišypsok mums, Viešpatie 1994, pagal G. Kanovičių, Kristoforas 1995), Šprichas (M. Lermontovo Maskaradas 1997), Luka Lukičius (N. Gogolio Revizorius 2001), Čebutykinas, Firsas (A. Čechovo Trys seserys 2005, Vyšnių sodas 2008). Kiti svarbesni vaidmenys: Julius (J. Grušo Meilė, džiazas ir velnias 1969), Orontas (Molière’o Ponas de Pursonjakas 1969, abiejų režisieriai L. Lurje, G. Jackevičiūtė), Ilmaras (E. Vetemos Vakarienė penkiems 1972, režisierė D. Tamulevičiūtė), Marekas (Edmundo Niziurskio Mes, džiazas ir vaiduokliai 1974, režisierius R. Viktiukas), Aldemaras (Lope de Vegos Šokių mokytojas 1978, režisierė N. Ogaj), Liudvikas (Žemaitės Trys mylimos 1979, režisierius G. Padegimas), Barzdaskutys (N. Gogolio Nosis 1991, režisierius E. Nekrošius).
Gediminas Girdvainis
G. Girdvainis. Barzdaskučio vaidmuo (N. Gogolio Nosis 1991, režisierius E. Nekrošius, dailininkė N. Gultiajeva, © LATGA, 2020; kairėje Nosis – K. Smoriginas)
Nuo 21 a. vaidino klasikos (Orlovskis – A. Čechovo Dėdė Vania 2009, režisierius Ericas Lacascade’as, Vingis – Marti 2018, pagal Žemaitę, režisierė Gabrielė Tuminaitė) ir šiuolaikinių dramaturgų (Marvinas – Abi Morgan Švelnumas 2003, režisierė Ramunė Kuzmanaitė, Daktaras Emersonas – Briano Clarko Palaukit, kieno čia gyvenimas? 2006, Kaimynas – E. Ignatavičiaus, J. Vaitkaus Svajonių piligrimas, abiejų režisierius J. Vaitkus, Vairuotojas – D. Masłowskos Du rumunai, kalbantys LT, režisierius Agnius Jankevičius, abu 2008, Beverlis Vestonas – Tracy Lettso Vestonai 2009, režisierius Vilius Malinauskas, Henekas – T. Słobodzianeko Mūsų klasė 2013, režisierė Y. Ross, Teris – Martino Crimpo Laimės respublikoje 2018, režisierius Mantas Jančiauskas, Leo – A. Millerio Aš nieko neatsimenu 2019, režisierius Kirilas Glušajevas) pastatymuose.
Kinas
Nuo 1968 debiutavo Valdo vaidmeniu vaidybiniame filme Jausmai (režisieriai A. Dausa, A. Grikevičius). Iš viso sukūrė daugiau kaip 80 vaidmenų kine (Ernestas – Visa teisybė apie Kolumbą 1970, režisierius V. Žalakevičius, Kazelis, Mažylis (Džekas Karsonas) – Akmuo ant akmens 1972, Smokas ir Mažylis 1975, abiejų režisierius R. Vabalas, Tėvas – Naktibalda 1973, Pinčiukas – Velnio nuotaka 1974, Dėdė Einaras – Seklio Kalio nuotykiai 1978, visų režisierius A. Žebriūnas, Žakaitis – Sodybų tuštėjimo metas 1976, režisierius A. Grikevičius, Robertas Silinis – Senio Šalčio asmeninis gyvenimas, režisierius Andris Rozenbergas, Pjeras Danjė – Paryžiaus drama, režisierius Nikolajus Maščenko, abu 1984, Marianas Verkara – Trijų širdys 1992, režisierius Vladimiras Popkovas, Pulmanas – Mėnulio Lietuva 1997, režisierius G. Lukšas, Stebuklinio pasaulio šeimininkas – Vabzdžių dresuotojas 2008, režisieriai Linas Augutis, Donatas Ulvydas) ir televizijoje (Jogaila – seriale Giminės 1993–97, Atžalos 1998–2000, Giminės po 20 metų 2011, Giminės. Gyvenimas tęsiasi 2015, visų režisierius Saulius Vosylius). Vaidyba temperamentinga, improvizacinė, lyriška, ypač raiškūs komiški, tragikomiški vaidmenys.
G. Girdvainis (sėdi apačioje). Avnerio Rozentalio vaidmuo (Nusišypsok mums, Viešpatie 1994, G. Kanovičiaus romanų motyvais; režisierius R. Tuminas, scenografas A. Jacovskis, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkė A. Jacovskytė, © LATGA, 2020; iš kairės: Šmulė Senderis – V. Grigolis, Palestinietis – Andrius Žebrauskas, Efraimas – S. Račkys, Chloinė‑Genechas – V. Šapranauskas; Vilniaus mažasis teatras)
Apdovanojimai
Kristoforas (1995). Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius (2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2007).
1706