gegužnės pãmaldos, Katalikų Bažnyčioje – kasdienės gegužės mėnesio pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei. Priklauso pridedamosioms pamaldoms, arba liaudies pamaldumo praktikoms. Ispanijoje ir Italijoje gegužines pamaldas sudaro Švč. Mergelės Marijos litanija, Šv. Bernardo malda, Lietuvoje ir Lenkijoje, be jų, dar sakomas pamokslas, giedama Sveika, Marija, Motina Dievo (giesmę 1866 iš lenkų kalbos išvertė J. Lideika).
Gegužines pamaldas 5 a. pradėjo Mažojoje Azijos koptai; praktiką gegužę garbinti Švč. Mergelę Mariją įvedė Kirilas Aleksandrietis. Romos imperijoje balandžio 13–gegužės 3 buvo švenčiama pavasario šventė, skirta deivei Florai. Šias apeigas krikščionybė pakeitė pamaldumo Švč. Mergelei Marijai praktika. Gegužę paskirti Švč. Mergelei Marijai pasiūlė Ispanijos karalius Alfonsas X Išmintingasis poemoje Giesmės Švč. Mergelei Marijai (Cantegas de Santa María). Vokietijoje palaimintasis Heinrichas Seuse (mirė 1365) gegužę gėlėmis puošdavo Švč. Mergelės Marijos paveikslus, jai melsdavosi. 16 a. Italijoje gegužines pamaldas įvedė Pilypas Neris ir Karolis Boromiejus. 17 a. pabaigoje Šv. Klaros bažnyčioje Neapolyje gegužę per vakarines Mišias giedotos Švč. Mergelei Marijai skirtos giesmės. 1725 šias pamaldumo praktikas suvienodino jėzuitas A. Dionisi: nurodė gėlėmis puošti Švč. Mergelės Marijos paveikslą ar altorių, vakarais prieš jį kalbėti rožinį, litaniją ir kitas maldas, skaityti skaitinį apie Švč. Mergelės Marijos dorybes. 1803 popiežius Pijus VII, remdamasis jėzuito A. Muzzarelli knyga Gegužės Mišios / Il Mese di Maggio (1785), gegužines pamaldas įvedė Romoje, 1815 – visoje Katalikų Bažnyčioje, 1822 suteikė atlaidus.
1852 gegužinės pamaldos įvestos Varšuvoje, 1886 – visoje Lenkijoje. Apie 1853 pradėtos švęsti Seinuose (įvedė B. Butkevičius) ir Žemaičių vyskupijoje (įvedė M. Valančius), 1884 – Vilniaus katedroje, 1898 – visoje Lietuvoje (gegužinių pamaldų apeigas suvienodino A. Baranauskas).
L: J. Vaišnora Marijos garbinimas Lietuvoje Roma 1958; G. Rochini Mariologia Roma 1948.
2176
-mojava; -majava; -mojus