Geldapės apskritis

Geldãpės apskrits, Galdãpės apskrits, 1818–1945 Prūsijos administracinis teritorinis vienetas. Sudaryta vykdant 1815–18 reformą. Administracinis centras – Geldapė. 1818–1945 priklausė Gumbinės apygardai (Mažajai Lietuvai). 1818 plotas ~1000 km², buvo 20 430 gyventojų. Iš pradžių apskrityje vyravo domenų (karaliaus) žemėvalda. Dvarininkų valdų daugiausia buvo Dūbininkų, Gurnių ir Geldapės valsčiuose (dar buvo Grabavos ir Tolminkiemio valsčiai).

Apskrities teritorijoje nuo senųjų laikų gyventa daugiausia vietinių lietuvių (lietuvininkų; nuo 16 a. iš Mažosios Lietuvos vidurio kėlėsi lietuvininkai), pietinėje dalyje – lenkų mozūrų (lenkai kėlėsi ypač nuo 17 a.; ilgainiui jų apsigyveno ir šiaurinėje dalyje). Pamaldos bažnyčiose nuo 16 a. iki 19 a. pradžios lietuvių ir lenkų (mozūrų tarme) kalbomis vykdavo visose parapijose, iki 19 a. pabaigos – kai kuriose (Dūbininkų parapijoje 3 kalbomis iki 1915). Vokiškos oficialios statistikos duomenimis, 1825 apskrityje buvo 24 910 gyventojų, iš jų lietuviškai kalbančių šeimynų narių – 3560 (14,3 %), 1852 atitinkamai – 32 960 ir 315 (1 %), 1900 – 44 815 ir 455 (1 %). Evangelikų bažnyčios duomenimis, lietuviškai kalbančių užrašyta kur kas daugiau. Vokietijos imperijoje lietuvininkai, kaip ir mozūrai, ėmė sparčiai nutautėti 19 a. pabaigoje sustiprėjus germanizacijai.

1939 Geldapės apskr. plotas buvo 993 km² su 45 825 gyventojais. Iš 216 apkrities kaimų pavadinimų lietuviškos kilmės 198, keli – prūsiškos, 12 – vokiškos. Po II pasaulinio karo apskrities šiaurinę dalį pradėjo administruoti SSRS, pietinė dalis atiteko Lenkijai.

415