Geležnio Viko grùpė, Lietuvos partizanų junginys, 1945 05–1949 06 Dzūkijoje kovojęs prieš sovietinį okupacinį režimą. Iki 1947 12 priklausė Dzūkų rinktinei, vėliau – Kazimieraičio rinktinei. Veikė Alytaus apskr. Daugų, Alovės, dalyje Alytaus ir Varėnos valsčių ir Trakų apskr. Onuškio valsčiuje. 1946 08 prie grupės buvo prijungtas išformuotos Geležinio Vilko rinktinės Onuškio būrys. Geležinio Vilko grupė – vienas aktyviausių partizanų junginių. Įkurta V. Voverio vadovaujamo Daugų valsčiuje veikusio būrio pagrindu. Ją sudarė 3 būriai. 1945 06 grupė turėjo apie 60, 1946 05 – apie 30 kovotojų.
Geležinio Vilko grupės partizanai su Dainavos apygardos vadovybe (1948 pradžia; iš kairės 1 eilėje pirmas J. Krikščiūnas, 2 eilėje ketvirtas V. Voveris, penktas A. Ramanauskas, 3 eilėje pirmas L. Baliukevičius)
Vadai: 1945 05–1948 11 V. Voveris, nuo 1948 11 pabaigos (V. Voveriui tapus Dzūkų rinktinės vadu) iki 1949 03 laikinasis vadas buvęs V. Voverio pavaduotojas P. Šilanskas (slapyvardis Labutis; žuvo 1949 03 07), nuo 1949 03 J. Radžiūnas (slapyvardis Burokas).
Žymesnės akcijos: 1946 11 15 pasaloje prie Rakatanskų kaimo (Daugų vlsč.) nukauta 18 (13 vidaus kariuomenės kariškių ir 5 stribai) iš vidaus kariuomenės grupės 20 narių; 1947 09 20 pasaloje prie Šiukščiakalnio kaimo (Daugų vlsč.) nukauti 6 stribai; 1948 10 27 pasaloje prie Grendavės kaimo sunaikinta visa saugumo Onuškio vlsč. karinė‑operatyvinė grupė – 18 ar 19 baudėjų. Nuo apie 1949 06 Geležinio Vilko grupė vadinta Geležinio Vilko tėvūnija.
1312
448