„Geležinis Vilkas“

„Geležinis Vilkas“, oficialiai Mechanizúotoji pstininkų brigadà „Geležinis Vilkas“, Lietuvos karinis dalinys. Sausumos pajėgų struktūrinis vienetas. Šūkis – Tėvynės laisvei ir garbei!

Brigadą sudaro štabas, Ryšių, Štabo, Žvalgybos, Logistikos kuopos ir 5 batalionai (pagal Lietuvos kariuomenės tradicijas dauguma pavadinti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardais): Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas (dislokuotas Rukloje, Jonavos rj. savivaldybė), Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas (Alytuje), Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas (Rukloje), Karaliaus Mindaugo husarų batalionas (Panevėžyje), Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas (Rukloje), t. p. Vokietijos vadovaujama NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė (Rukloje, nuo 2017; Lietuva ir NATO).

Geležinio Vilko brigados ženklas

Geležinio Vilko brigados vėliava

Geležinio Vilko štabas ir jo aprūpinimo padaliniai dislokuoti Rukloje. Mechanizuotoji pėstininkų brigada Geležinis Vilkas kartu su Žemaitijos brigada sudaro Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų pagrindą. Brigados kariai nuolat dalyvauja įvairaus lygio taktiniuose mokymuose bei pratybose Lietuvoje ir užsienyje, vykdo užduotis tarptautinėse operacijose, rengiasi šalies gynybai bei taikos meto užduočių vykdymui Lietuvoje. Brigados padaliniai rotacijos principu budi NATO greitojo reagavimo pajėgose ir Europos Sąjungos kovinėse grupėse.

Geležinio Vilko brigados kariai per pratybas

Geležinio Vilko brigados karių rikiuotė prie Lietuvos Respublikos Seimo

Istorija

Geležinis Vilkas pradėjo kurtis 1990 06, kai buvo suformuotas atskiras apsaugos būrys, o tų pačių metų rudenį – garbės kuopa. Šie padaliniai per 1991 01 13 įvykius su kitais saugojo Lietuvos Respubkijos Aukščiausiąją Tarybą/Atkuriamąjį Seimą, Spaudos rūmus, Ministrų Tarybos pastatą, televizijos bokštą ir kitus objektus. Po Sausio įvykių 1991 02 22 įkurtas karinis vienetas Mokomasis junginys. 1991 11 14 jo padaliniai pertvarkyti į Greitojo reagavimo motodesantinę brigadą. Padaliniai, dislokuoti įvairiuose Lietuvos regionuose, pagal struktūrą buvo prilyginti batalionams. 1992 pavasarį į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybą pašaukus pirmuosius naujokus, buvo suformuoti 6 pirmieji Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Tauragės batalionai bei Alytaus ir Marijampolės kuopos (batalionais jos tapo vėliau).

1992 01 02 brigada pavadinta Lauko kariuomenės pirmąja motodesantine brigada. 1992 06 06 Vilniuje, Katedros aikštėje, įvyko pirmoji iškilminga brigados rikiuotė, kurios metu šauktiniai kariai prisiekė Lietuvos Respublikai. Tą pačią dieną brigadai suteiktas Geležinio Vilko vardas. 1995 04 01 nuo dalinio atskirti 2 batalionai – Kauno ir Klaipėdos. Pirmasis perduotas Kariuomenės vadovybei, antrasis – Karinėms jūrų pajėgoms. 1996 01 26 brigada pavadinta dabartiniu oficialiu vardu. 1999 10 27 nuo dalinio atskirti Šiaulių kunigaikščio Vaidoto ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotieji pėstininkų batalionai (pastarasis nuo 2003 10 vėl įeina į Geležinio Vilko sudėtį).

2003 09 30 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio batalionas perduotas Logistikos valdybai. 2003 01 01 prie Geležinio Vilko priskirtas Artilerijos batalionas. Lietuvai 2004 03 tapus į NATO nare, dalinys pertvarkytas į nuolatinės parengties brigadą ir į NATO pajėgų karinį dalinį.

1

-Mokomasis junginys; -Greitojo reagavimo motodesantinė brigada; -Lauko kariuomenės pirmoji motodesantinė brigada

3114

2271