geležinkelis

bendrasis geležinkelis prie Baikalo (Rusija)

geležnkelis, inžinerinių statinių, įtaisų, mašinų ir įrenginių kompleksas keleiviams ir kroviniams vežti bėgių keliu. Pagal paskirtį geležinkelis būna: bendrasis, pramoninis (bėgiai nutiesti privažiuoti prie gamyklų, kasyklų, miško kirtaviečių), gamyklų vidaus, miesto (tramvajų, metropoliteno), pagal bėgių kelio plotį – platusis (1435, 1520, 1676 mm) ir siaurasis (600, 750, 900, 1000 mm), pagal svarbą – vietinis ir magistralinis, pagal bėgių skaičių – dvibėgis ir vienbėgis. Europoje šiaurės–pietų kryptimi yra 20, rytų–vakarų kryptimi – 28 geležinkelio magistralės. Geležinkelį sudaro bėgių kelias, riedmenys, geležinkelio stotys, kompiuterizuotos automatinės ir telemechaninės eismo valdymo priemonės, geležinkelio mašinos (bėgių keliui tiesti – balastuotuvai, kelio klotuvai, remontuoti – kelio keltuvai, balasto valymo, lyginimo ir tankinimo mašinos, prižiūrėti – sniego valytuvai ir rinktuvai, bėgių šlifavimo vagonai, geležinkelio valymo mašinos).

Ne mažiau kaip dviejų geležinkelio magistralių sankirta vadinama geležinkelio mazgu. Dažniausiai jis susideda iš skirstymo, krovinių, keleivių stočių, jas jungiančių apylankų, depų, sąstatų remonto ir parangos techninių stočių.

Istorija

15 a. kasyklose krovinius pradėta vežioti ketaus bėgiais vagonėliuose. Juos traukė arkliai arba suktuvai; buvo ir stumiamų. Pirmasis geležinkelis su garine trauka pradėjo veikti 1825 Didžiojoje Britanijoje tarp Darlingtono ir Stockton‑on‑Tees. 1830 pirmoji bėgių linija nutiesta Jungtinėse Amerikos Valstijose, 19 a. 4 dešimtmetyje – Austrijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, 1850–70 jos pradėtos tiesti Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje, Australijoje.

geležinkelis Lietuvoje