geležinkelių transportas

Europos geležinkelių žemėlapis

geležnkelių transpòrtas, transporto sudėtinė dalis, apimanti keleivių ir krovinių vežimą geležinkeliais.

Geležinkelių transportas yra pigesnis už kitas transporto rūšis, vienu sąstatu galima vežti daug krovinių (iki apie 10 000 tonų). Kroviniai daugiausia vežami tolimaisiais ir vidutiniais atstumais, keleiviai – dar ir priemiestiniais maršrutais.

Pasaulyje geležinkeliais pervežama apie 10 % visų krovinių (apie 60 % visų sausuma vežamų krovinių) ir apie 6 % visų keleivių (20 a. pabaigoje– 21 a. pradžioje). Daugiausia vežama nafta ir jos produktai, mediena, metalai. Kai kurių šalių 2001 geležinkeliais pervežtų krovinių apimtys, keleivių skaičius, krovinių ir keleivių apyvarta parodyta 1, 2 lentelėse.

garvežys (1925, Jungtinės Amerikos Valstijos)

1 lent. Krovinių ir keleivių vežimas geležinkeliais kai kuriose valstybėse 2001*

Valstybė	Pervežta krovinių, mln. tonų	Pervežta keleivių, mln.
Australija	146	46
Austrija	83	187
Belgija	57	160
Čekija	87	188
Danija	7	156
Didžioji Britanija**	95	965
Egiptas	16	1 484
Estija	39	6
Indija	474	4 833
Ispanija	25	467
Italija	78	472
Japonija	40	8 654
Jungtinės Amerikos Valstijos	1 593	24
Kanada	300	4
Kinija***	1 786	1 017
Latvija	38	20
Lenkija	166	266
Olandija	25	313
Pietų Korėja	45	913
Portugalija	9	146
Prancūzija	126	863
Rumunija	72	114
Rusija	1 015	683
Slovakija	54	64
Suomija	42	55
Šveicarija	57	323
Turkija	15	76
Ukraina	370	553
Vengrija	39	126
Vokietija	277	1 700

*Vokietijos federacinės statistikos žinybos duomenys

**be Eurotunelio

***be Taivano

2 lent. Kai kurių valstybių geležinkelių transporto krovinių ir keleivių apyvarta 2001*

Valstybė	Krovinių apyvarta, mln. tonkilometrių	Keleivių apyvarta, mln. keleivių kilometrų
Australija	38 525	1 350
Austrija	16 566	8 355
Belgija	7 080	8 038
Čekija	16 557	7 262
Danija	2 068	5 548
Didžioji Britanija**	20 561	39 377
Egiptas	4 022	46 059
Estija	8 222	183
Indija	312 371	457 022
Ispanija	11 667	19 190
Italija	21 763	46 675
Japonija	21 800	240 658
Jungtinės Amerikos Valstijos	2 151 866	9 171
Kanada	313 370	1 569
Kinija***	1 424 980	463 655
Latvija	14 179	706
Lenkija	47 656	18 208
Olandija	3 834	14 392
Pietų Korėja	10 492	29 288
Portugalija	2 138	3 692
Prancūzija	50 396	71 209
Rumunija	15 899	10 965
Rusija	1 249 166	125 834
Slovakija	10 929	2 805
Suomija	9 857	3 282
Šveicarija	11 113	13 842
Turkija	7 387	5 568
Ukraina	177 465	52 661
Vengrija	7 147	7 387
Vokietija	74 450	73 924

*Vokietijos federacinės statistikos žinybos duomenys

**be Eurotunelio

***be Taivano

LIETUVOJE pirmieji geležinkeliai buvo nutiesti 19 a. 6 dešimtmečio pabaigoje–7 dešimtmečio pradžioje. 1862 pradėtas traukinių eismas maršrutais Sankt Peterburgas–Vilnius ir Vilnius–Virbalis. 1863 iš visų Lietuvos geležinkelio stočių buvo išsiųsta 72 100 tonų ir gauta 79 400 tonų krovinių. 19 a. 8 dešimtmečio pradžioje Liepojos–Romnų geležinkeliu iš Ukrainos į Liepojos uostą pradėta vežti grūdus.

Per Pirmąjį pasaulinį karą geležinkeliais buvo vežama didžioji dalis kariuomenei skirtų maisto produktų ir amunicijos; karo reikmėms nutiesta daug naujų geležinkelių. 1919 Lietuvos vyriausybė perėmė iš Vokietijos geležinkelių tinklą (daug ruožų buvo sugadintų, stočių inventorius išgrobstytas), išsinuomojo garvežių, keleivinių, bagažo, prekinių ir atvirųjų vagonų. Tais pačiais metais pradėtas traukinių eismas siauruoju geležinkeliu Kaune tarp Senamiesčio ir Panemunės, plačiuoju – iš Kaišiadorių į Radviliškį. 1919 Lietuvos geležinkelių ilgis buvo 943 km, riedmenų ūkį sudarė išsinuomoti 6 garvežiai, 15 keleivinių, 57 prekiniai vagonai (dauguma pasenę). 3–4 dešimtmečiais nupirkta naujų modernesnių vagonų, garvežių, dyzelinių automotrisių. Sutrumpėjo kelionių geležinkeliais laikas. Keleivių pervežimas plačiaisiais geležinkeliais kasmet didėjo: 1919 buvo pervežta 220 309, 1920 – 990 500, 1921 – 1 684 700, 1922 – 2 108 700 keleivių (iš jų 76 400 tarptautiniais maršrutais). 1923 atgavus Klaipėdos kraštą ir Klaipėdos uostui tapus Lietuvos geležinkelių sistemos dalimi 1925 iš viso Lietuvoje keleivių pervežta 3 676 500 (tarptautiniais maršrutais – 307 800). Nuo 1926, pradėjus kursuoti autobusams, vėliau dėl ekonominės krizės geležinkeliais keleivių buvo pervežama mažiau (pavyzdžiui, 1930 pervežta 2 716 600, 1933 – 1 957 700). Sumažėjus krizės padariniams ir sumažinus vežimo tarifus, keleivių skaičius padidėjo (1937 pasiekė 3 379 700, iš jų 213 600 tarptautiniais maršrutais). Siauraisiais geležinkeliais 1920 keleivių buvo pervežta 157 300, 1921 – 705 700, 1922 – 1 178 600, 1924 – 1 900 400, 1925, Kaune pradėjus kursuoti autobusams, keleivių sumažėjo iki 1 723 400, 1930 (padidinus traukinių skaičių Kauno ruože) padidėjo iki 2 517 100, 1935 uždarius Kauno ruožą pervežta 1 370 600, 1936 – 249 200, 1937 – 292 600 keleivių. Plačiaisiais geležinkeliais vežamų krovinių iki 1931 daugėjo (1919 – 90 900 tonų, 1921 – 778 700 tonų, 1925 – 1 074 600 tonų, 1931 – 1 978 600 tonų), 1932 dėl ekonominės krizės sumažėjo iki 1 437 500 tonų, vėliau vėl daugėjo (1937 – 2 075 300 tonų). Siauraisiais geležinkeliais 1920 krovinių buvo pervežta 224 500 tonų (didžiausią dalį sudarė kroviniai karinėms reikmėms), 1921 – 169 600 tonų, 1925 – 124 900 tonų, 1929 – 188 100 tonų, 1931 – 185 400 tonų, 1932 – 161 800 tonų, 1936 – 250 200 tonų, 1937 – 276 900 tonų. 1939 eksploatacinis geležinkelių ilgis (be Klaipėdos krašto) sudarė 1884 kilometrus (plačiųjų – 1409 kilometrai, siaurųjų – 475 kilometrai), Lietuva turėjo 172 garvežius, 219 keleivinių, 53 bagažo ir pašto, 3760 prekinių vagonų, 13 automotrisių (visi skirti plačiajam geležinkeliui), plačiųjų geležinkelių krovinių apyvarta buvo 274 mln. tonkilometrių, keleivių – 238 mln. keleivių kilometrų (siaurųjų – atitinkamai 18,5 mln. ir 18 mln.).

1940 Lietuvos geležinkeliai buvo įtraukti į SSRS geležinkelių tinklą. 1941–1944 buvo labai apribotos kelionės traukiniais (vokiečių administracijos leidimus turintys asmenys galėjo važiuoti tik į darbą arba vykdydami tarnybinę užduotį). 1944–1945 buvo atstatytos per karą suniokotos svarbiausios geležinkelių linijos, vėliau pastatyti nauji stočių pastatai Kaune, Kaišiadoryse, Kretingoje ir kitur, rekonstruota Vilniaus stotis, intensyvaus eismo vietose įrengti antrieji bėgių keliai. 7 dešimtmetyje išardytos mažai naudojamos Joniškėlio–Žeimelio, Jonavos–Ukmergės ir kai kurios kitos siaurojo geležinkelio linijos, 8 dešimtmetyje Utenos–Švenčionėlių siaurojo geležinkelio ruožas pertvarkytas į platųjį, elektrifikuotos Vilniaus–Kauno, Lentvario–Trakų, Vilniaus–Naujosios Vilnios linijos, visi garvežiai pakeisti dyzeliniais lokomotyvais. Krovinių ir keleivių apyvarta didėjo (3 lentelė). Geležinkelių eksploatacinis ilgis mažai keitėsi (4 lentelė).

3 lent. Lietuvos geležinkelių transporto krovinių ir keleivių apyvarta 1950–2002

Metai	Krovinių apyvarta, mln. tonkilometrių	Keleivių apyvarta, mln. keleivių kilometrų
1950	2 189	815
1960	6 814	1 268
1970	13 566	2 093
1980	18 237	3 199
1990	19 258	3 640
1991	17 748	3 225
1992	11 337	2 740
1993	11 030	2 700
1994	7 996	1 574
1995	7 220	1 130
1996	8 103	953
1997	8 622	842
1998	8 265	800
1999	7 849	745
2000	8 918	611
2001	7 741	533
2002	9 767	498

4 lent. Lietuvos geležinkelių eksploatacinis ilgis 1940–2002 (metų pabaigoje, kilometrų)

Metai	Ilgis
1940	2 010
1950	2 147
1960	2 088
1970	2 015
1982	2 040
1990	2 007
1992	2 002
1994	2 002
1996	1 997
1998	1 997
2000	1 905
2002	1 775

Lietuvos geležinkelių žemėlapis

Atkūrus nepriklausomybę geležinkeliai tapo Lietuvos valstybės nuosavybe. Jiems eksploatuoti 1991 buvo įsteigta valstybinė įmonė Lietuvos geležinkeliai. 1992 europinio standarto geležinkeliu iš Šeštokų į Lenkiją pradėta vežti keleivius, 1994 – ir krovinius. Dėl sumažėjusios gamybos, pasikeitusios prekių ir paslaugų rinkos, pablogėjusių įmonių ryšių gerokai sumažėjo geležinkeliais vežamų krovinių (1990–1999 – 2,6 karto), kasmet vis mažiau buvo pervežama keleivių (5 lentelė). Rusijai panaikinus krovinių tarifų nuolaidas 1999–2000 sumažėjo į Klaipėdos uostą vežamų krovinių. 1990 geležinkeliais buvo pervežta 17,4 %, 1992 – 21,3 %, 1995 – 13,8 %, 1997 – 26,0 %, 2000 – 28,1 %, 2002 – 31,5 % visų krovinių. Didžiąją dalį (50–60 %) sudarė tranzitiniai kroviniai. 1992 geležinkeliais pervežta 0,9 %, 1995 – 2,2 %, 1997 ir 2000 – 2,3 %, 2002 – 2,0 % visų keleivių. 2002 padaugėjo šalies viduje vežamų krovinių, tarptautiniais maršrutais daugiau pervežta keleivių. 2002 pervežtas krovinių kiekis pagal rūšis parodytas 6 lentelėje, lokomotyvų ir vagonų skaičius – 7 lentelėje. Išankstiniais duomenimis, 2003 pervežta 43,4 mln. tonų krovinių (tarptautiniai pervežimai – 38,0 mln. tonų, vietiniai – 5,4 mln. tonų). Daugiausia buvo vežama nafta ir jos produktai (44,5 % visų geležinkeliais vežtų krovinių), cheminės ir mineralinės trąšos (14,2 %), juodieji metalai (8,3 %). 2003 geležinkeliais keliavo 7,0 mln. keleivių (6,0 mln. – šalies viduje, tarptautiniais maršrutais – 1,0 mln.). 2003 Lietuvos geležinkeliai eksploatavo 1775,3 km viešojo naudojimo geležinkelių (1753,5 km – 1520 milimetrų, 21,8 km – 1435 milimetrų pločio vėžės), iš jų – 122 km elektrifikuotų. Siekiant išsaugoti ilgiausią Europoje siaurąjį geležinkelį Panevėžys–Anykščiai–Rubikiai (750 milimetrų pločio vėžė, 67 kilometrų ilgis) 2001 įsteigta viešoji įstaiga Aukštaitijos siaurasis geležinkelis.

Aukštaitijos siaurojo geležinkelio vagonas

5 lent. Krovinių ir keleivių vežimas geležinkeliais Lietuvoje 1990–2002*

Metai	Pervežta krovinių, mln. tonų	Pervežta keleivių, mln.
1990	66,5	43,4
1991	63,9	35,0
1992	56,2	21,9
1993	38,4	25,1
1994	29,5	18,3
1995	26,0	15,2
1996	29,1	14,2
1997	30,5	12,6
1998	30,9	12,0
1999	28,3	11,5
2000	30,7	8,9
2001	29,2	7,7
2002	36,6	7,2

*Lietuvos statistikos departamento duomenys

6 lent. Krovinių vežimas geležinkeliais pagal krovinių rūšis Lietuvoje 2002 (tūkst. tonų)*

Krovinių rūšis	Iš viso	Vidaus vežimas	Tarptautinis vežimas
nafta ir jos produktai	15 424,2	2 607,3	12 816,9
akmens anglys	1 762,7	7,0	1 755,7
juodieji metalai, įskaitant jų laužą	3 884,5	199,6	3 684,9
spalvotieji metalai	83,1	0,2	2,9
cheminės ir mineralinės trąšos	5 248,9	1 665,2	3 583,7
chemikalai ir soda	1 024,6	69,7	954,9
statybinės medžiagos	2 642,0	705,7	1 936,3
miško medžiagos	1 479,6	141,5	1 338,1
greitai gendantys maisto produktai	431,3	0,2	431,1
kiti maisto produktai	1 233,0	41,8	1 191,2
grūdai ir malimo produktai	1 518,5	383,2	1 135,3
kiti kroviniai	1 997,4	659,1	1 338,3
iš viso krovinių	36 649,8	6 480,5	30 169,3

*Lietuvos statistikos departamento duomenys

7 lent. Lietuvos geležinkelių transporto lokomotyvų ir vagonų skaičius 1992–2002 (metų pabaigoje)*

		1992	1994	1996	1998	2000	2002
lokomotyvai		323	338	313	298	278	254
elektriniai, dyzeliniai traukiniai, automotrisės		68	70	72	69	63	61
prekiniai vagonai		13 426	13 426	14 045	10 434	10 117	9 396
iš jų
	dengtieji	2 340	2 336	2 968	2 480	2 409	2 083
	platformos	1 813	1 820	1 807	1 348	11 173	799
	pusvagoniai	2 898	2 898	2 898	1 979	1 963	1 834
	cisternos	2 685	2 685	2 685	1 967	1 971	1 889
	kiti	3 690	3 687	3 687	2 660	2 601	2 791
keleiviniai vagonai		704	704	656	589	563	509
iš jų
	elektrinės traukos	105	505	111	111	111	111
	dyzelinės traukos	236	244	232	220	194	184

*Lietuvos statistikos departamento duomenys

Lietuvos geležinkelių transportas

geležinkeliai; siaurasis geležinkelis