įvairiaspalviai hidrogeliai
gèliai (lot. gelo – stingstu), heterogeninės dispersinės sistemos su skystąja dispersine terpe, kurioje dispersinės fazės dalelės sudaro kietojo kūno savybių struktūras (jų forma nepakinta, yra tamprios, plastiškos). Gelių dalelės dažniausiai susijungusios nestipriais tarpmolekuliniais ryšiais (juos mechaniškai suardžius geliai praranda pradinę struktūrą). Jiems būdinga tiksotropija (skystėjimas dėl mechaninio poveikio ir grįžimas į pradinę būseną). Gelių savybių t. p. turi tinkliniai polimerai, išbrinkusios vandenyje jonitinės dervos, dekstranai, želatina, išbrinkę angliavandeniliuose stireno ir divinilbenzeno kopolimerai, natūraliojo kaučiuko guma. Geliai, kurių dispersinė terpė vanduo, vadinami hidrogeliais, kurių organinis tirpiklis – organogeliais. Geliai, susidarę koaguliavus zoliams, vadinami koageliais, sausi – kserogeliais, jei geliai sustingsta visu tūriu – liogeliais.
Atskirą grupę sudaro aerogeliai – mažo tankio kietosios medžiagos, gautos iš gelių, kurių skystoji dispersinė terpė pakeista dujomis; tokie yra akyti, sausi metalų oksidų geliai, silikagelis. Skiriami trapieji, arba nebrinkstantieji (pvz., aliumogelis, silikagelis; džiūdami nekeičia savo formos ir tūrio), ir tamprieji, arba brinkstantieji (pvz., želatina, kaučiukas, celiuliozė, baltyminės medžiagos; jie lengvai sugeria skysčius), geliai. Dauguma gelių termodinamiškai nepatvarūs – sensta, praranda tiksotropines savybes, išsisluoksniuoja. Gelių struktūros suirimas ir zolių susidarymas vadinamas peptizacija. Trapieji geliai naudojami kaip sorbentai, katalizatorių nešikliai, tamprieji – chemijos pramonėje; vandenyje tirpių polimerų geliai – kaip supersorbentai (gaminant paklodėles, higieninius paketus, sauskelnes), karo ir kosmoso pramonėje, paplitę gamtoje (biopolimerai). Kai kurie mineralai, pvz., opalas, chalcedonas, piroliuzitas, hematitas, yra geliai.
hidrogeliai, skirti gėlėms merkti
2591