„geltonojo šuns“ kontrãktas, samdos sutartis, kuria į darbą priimamas samdomas darbuotojas sutinka atsisakyti narystės profsąjungoje arba nestoti į ją, kol dirbs toje darbovietėje.
Tokios sutartys 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje (ypač trečiame dešimtmetyje) labiausiai buvo paplitusios Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Iki 20 a. ketvirto dešimtmečio pradžios Jungtinių Amerikos Valstijų darbdaviai priešinosi mėginimams įmonėse steigti profsąjungas, susidorodavo su jų nariais atleisdami iš darbo ar įtraukdami į nepatikimųjų sąrašus, dažnai versdavo darbuotojus sudaryti geltonojo šuns kontraktus. Po Pullmano streiko (1894) federaliniais įstatymais (1898 Erdmano aktu) uždrausta sudaryti geltonojo šuns kontraktus geležinkelių įmonėse. Nuo 20 a. ketvirto dešimtmečio geltonojo šuns kontraktai laikomi neteisėtais (1932 Norriso‑La Guardijos aktas, 1935 Wagnerio aktas).