generalsimas (lot. generalissimus – pats vyriausias), aukščiausiasis kai kurių valstybių ginkluotųjų pajėgų karinis laipsnis. Dažniausiai teikiamas už ypatingus nuopelnus karo metu vadovaujant visai valstybės kariuomenei. Iš pradžių kaip garbės titulas buvo teikiamas vyriausiajam šalies (arba valstybių koalicijos) ginkluotųjų pajėgų vadui. Kartais generalisimo laipsnį gaudavo ir aukštos kilmės asmenys.
Generalisimo laipsnis atsirado Prancūzijoje – 1569 karalius Karolis IX jį suteikė aštuoniolikmečiam broliui princui Henrikui Valua (1573–75 Abiejų Tautų Respublikos valdovas Henrikas Valua, nuo 1574 Prancūzijos karalius Henrikas III), pasižymėjusiam per kovas su hugenotais. Iki 21 a. pradžios generalisimo laipsnis suteiktas apie 30 žmonių (iš viso generalisimo ir artimus jam pagal reikšmę laipsnius arba titulus turėjo daugiau kaip 70 asmenų), tarp jų iki 20 a. Prancūzijoje kardinolui A. J. de Richelieu, princui Louis II de Condé, kunigaikščiui C. de Guise’ui, Austrijoje kunigaikščiui Eugenijui Savojiečiui, erchercogui Karoliui (1771–1847), Rusijoje – A. Suvorovui, Vokietijoje – hercogui A. W. von Wallensteinui. 20 a. generalisimais vadinti diktatoriai Čiang Kaišekas, F. Franco, J. Stalinas.
2156
1412