generõlas majõras, 1794 sukilimo apskrities milicijos vadas Lenkijoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Lietuvoje generolai majorai buvo išrinkti bajorų suvažiavimuose iš dvarininkų (lent.). Generolo majoro padėjėjai buvo parapijų rotmistrai. Generolo majoro pagrindinis uždavinys buvo šaukti vyrus į reguliariąją sukilėlių kariuomenę, organizuoti, mokyti ir aprūpinti apskrities milicijos ir visuotinio šaukimo dalinius. Kai apskrityje nebūdavo reguliariosios kariuomenės, generolai majorai patys vadovavo sukilėliams.
| Ašmenos – K. Kociełłas, vėliau S. Zavadskis |
| Breslaujos – V. Belikovičius |
| Bresto – M. Frankovskis |
| Eišiškių – J. Sedlikovskis |
| Gardino – K. Jelskis, vėliau A. Kazanovskis |
| Kauno – I. Prozoras |
| Lydos – K. Scipijonas |
| Merkinės – Ostanevičius |
| Prienų – N. Midletonas |
| Raseinių – J. Tiškevičius |
| Šiaulių – M. Tolvaiša-Stetkevičius |
| Telšių – A. Vaitkevičius |
| Trakų – F. de Raesas |
| Ukmergės – J. Marikoni |
| Upytės – Bistramas |
| Užnerio – K. Zenkovičius |
| Vilniaus – T. Korsakas |
| Valkavisko – T. Sehenis |
1777