genocdas (gr. genos  gentis + lot. caedo  žudau), tyčinis tautinės, etninės, rasinės ar religinės grupės naikinimas.

Teisinis reglamentavimas

Tuol Slengo genocido muziejus Kambodžos sostinėje Pnompenyje (buvęs mokyklos pastatas, kuriame 1976–79 veikė Raudonųjų khmerų saugumo kalėjimas)

Terminas pirmą kartą pavartotas 1944 R. Lemkino, teisiškai apibrėžtas 1946 Tarptautinio karo tribunolo Niurnberge kaltinamajame akte, įtvirtintas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1946 12 11 rezoliucijoje (priimtoje remiantis 1946 11 Indijos, Kubos ir Panamos siūlymu apsvarstyti galimybę paskelbti genocidą tarptautiniu nusikaltimu). Rezoliucijos pagrindu Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 1948 12 09 buvo priimta Konvencija dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį (kaip tarptautinė sutartis įsigaliojo 1951, iki 2004 ratifikavo 135 valstybės; Lietuva prisijungė 1992). Joje genocidu laikomi veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti visą (ar dalį) tautą, etninę, rasinę ar religinę grupę – jų narių žudymas, sunkus kūno ar psichikos žalojimas, gyvenimo sąlygų kūrimas siekiant sunaikinti šias grupes (ar jų dalį), priemonių, kuriomis siekiama mažinti jų vaikų gimstamumą, taikymas arba prievartinis jų vaikų priskyrimas kitai grupei.

Pagal konvenciją baudžiama: už genocido vykdymą, susitarimą jį įvykdyti, tiesioginį ir viešą genocido kurstymą, siekimą įvykdyti genocidą, bendradarbiavimą jį vykdant. Už genocidą baudžiami asmenys neatsižvelgiant į tai, ar jie yra konstituciškai pavaldūs valdžios pareigūnai, viešųjų institucijų nariai, ar privatūs asmenys.

Pagal konvenciją, genocidu kaltinamus asmenis teisia valstybės, kurioje įvykdyti nusikaltimai, tribunolas arba tam tikslui sudarytas tarptautinis tribunolas. Konvenciją ratifikavusios šalys įsipareigojo priimti atitinkamus teisės aktus (Vakarų Vokietijoje priimti 1954, Austrijoje 1974, Jungtinėse Amerikos Valstijose 1987, Ispanijoje 1995). 1968 11 26 priimta Jungtinių Tautų Konvencija dėl senaties termino netaikymo už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai (Lietuva prisijungė 1992). Joje genocidas pripažintas sunkiausiu nusikaltimu žmoniškumui; jam netaikomas senaties terminas.

Tarptautiniai tribunolai

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba 1993 įsteigė Tarptautinį tribunolą nusikaltimams buvusioje Jugoslavijoje (išžudyta apie 200 000 žmonių), 1994 – Ruandoje (išžudyta apie 1 milijonas žmonių) tirti. 1998 įsteigtas nuolatinis Tarptautinis Hagos tribunolas, kurio kompetencija – ir genocido bylų tyrimas. 2003 Kambodža ir Jungtinės Tautos pasirašė susitarimą dėl specialaus tribunolo tirti raudonųjų khmerų 1975−79 padarytų nusikaltimų. Genocido bylų tyrimą sunkina tai, kad tokio masto nusikaltimai mažai tikėtini be tiesioginio ar netiesioginio šalies vyriausybės dalyvavimo (dėl to sunku atsakingus už genocidą asmenis patraukti baudžiamojon atskomybėn), be to, Jungtinių Tautų konvencijoje neminimos politinės ir kultūrinės grupės (realiai joms dažniausiai iškyla fizinio sunaikinimo grėsmė). Be tarptautinės teisės, genocidą tiria sociologija, politologija, filosofija, kiti mokslai.

armėnai deda gėles prie Amžinosios ugnies, degančios Cicernakaberdo memorialo dvylikos plokščių centre, taip pagerbdami 1915–16 vykdyto armėnų genocido Turkijoje aukas (Jerevanas, 2018 04 24)

Lietuvoje

Lietuvoje genocido terminas pirmą kartą apibrėžtas 1992 04 09 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos‑Atkuriamojo Seimo įstatyme Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą, genocido sąvoka ir bausmės dydis nustatyti Baudžiamajame kodekse (2000, įsigaliojo 2003).

armėnų genocidas Turkijoje

holokaustas

Lietuvos gyventojų genocidas

L: R. Lemkin Axis Rule in Occupied Europe Washington 1944; N. Robinson The Genocide Convention London 1960; L. Kuper Genocide Harmondsworth 1981.

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką