Zmanas Genrikas 1910 05 12Kurdimakščiai (Seinų apskr.) 1985 07 15Vilnius, Lietuvos sovietinis veikėjas. Žurnalistas. Filos. m. dr. (1970). 1932 baigęs Vytauto Didžiojo universitetą (biologiją) iki 1940 mokytojavo Ukmergėje, Kaune. 1934 įstojo į Lietuvos komunistų partiją (LKP), 1937–40 prokomunistinio laikraščio Folksblat atsakomasis sekretorius, Tautinių mažumų komisijos prie LKP Centro komiteto (CK; LKP Centro komitetas) pirmininkas (daugiausia rūpinosi žydų įtraukimu į antivalstybinę komunistinę veiklą). 1940–41 laikraščio Tiesa atsakomasis, 1945–70 vyriausiasis redaktorius. 1941–42 LKP CK ir LSSR Liaudies komisarų tarybos įgaliotinis evakuotųjų Lietuvos gyventojų reikalams Čeliabinsko srityje, prisidėjo prie antivokiškos propagandos, su kitais rengė sovietinius partizanus. 1942–43 LKP CK ir Lietuvos partizaninio judėjimo štabo operatyvinės grupės viršininko pavaduotojas, 1943 organizavo sovietinių partizanų veiklą Baltarusijoje ir Lietuvoje (sovietiniai partizanai Lietuvoje). 1944 LKP Pietų srities nelegalaus komiteto I sekretorius; jo vadovaujami sovietiniai partizanai puldinėjo nacių Vokietijos karius ir okupacinę administraciją, terorizavo Pietų Lietuvos kaimo gyventojus, baudė juos už lojalumą vokiečių administracijai.
1945–68 dėstė Vilniaus universitete, nuo 1968 – Vilniaus pedagoginiame institute; profesorius (1971). 1971–84 žurnalo Komunistas vyriausiasis redaktorius. Buvo vienas žymiausių LKP ideologų, ragino stiprinti SSRS okupacinį režimą Lietuvoje, propagavo sovietinę ideologiją (marksizmą‑leninizmą), kovojo prieš lietuvių tautinės savimonės ir patriotizmo, žydų sionizmo apraiškas. Nuo 1949 priklausė LKP CK, 1958–62 – ir šio komiteto biurui. 1947–74 ir 1979–84 LSSR, 1974–84 SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Parašė knygas Per suklestėjimą į vienybę (1968), Mes – patriotai ir internacionalistai (1975 21977), Siluetai (1984), Iliuzijos ir tikrovė (1984).
V. Tininis Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai Vilnius 1994.