Geològų duob, karstinė įgriuva (smegduobė) Biržų rajono savivaldybės teritorijoje, Karajimiškio kaimo šiaurės vakarinėje dalyje. Yra Biržų regioninio parko Karajimiškio kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, Šiaurės Lietuvos karstiniame regione. Ovali: ilgis 13,5 m, plotis 11,8 m, gylis 4,0 m, plotas 166,5 m2, tūris apie 185 m3 (Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, 2022). Piltuvo formos. Smegduobės sienelių viršutinę dalį sudaro dirvožemis ir viršutinio pleistoceno Baltijos ledyno nuogulos (moreninis priemolis), giliau slūgso viršutinio devono Tatulos svitos Nemunėlio sluoksniai – gipso ir molingo dolomito su dolomitinių miltų lęšiais sluoksniuota storymė. 8,8–11,4 m gylyje slūgso gipso sluoksnis (aptiktas netoliese išgręžtame 34 m gylio gręžinyje).
Geologų duobė (2022)
Prie smegduobės prasideda Barsuko olos geologinis takas (žiedinis, ilgis 0,7 kilometro). Netoliese (iki 1 km spinduliu) yra kitos smegduobės: Lapės ola, Barsuko ola (vakaruose), Klevų duobė, Karvės ola (pietuose), Velykų duobė (pietryčiuose).
Susidarymas
Smegduobė susiformavo 2003 04 22, įkritus viršutiniams sluoksniams į gipse susidariusią karstinę tuštumą; kadangi susidarė prieš Geologų dieną (Lietuvoje švenčiama kasmet paskutinį balandžio sekmadienį; tais metais – 27 d.), pavadinta Geologų duobe.
Geologų duobės pirmieji matavimai (2003 06)
2003 06 ją išmatavo ir aprašė Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos ir geoekologijos skyriaus darbuotojai; pradinis skersmuo 4,8 × 4,2 m, gylis 8,11 m (gruntinis vanduo aptiktas 7,76 m gylyje). Viršutinė dalis buvo piltuvo, giliau – šulinio formos. Smegduobės šiaurinėje sienelėje (žemiau vandens lygio) buvo aptiktas 1,5 m pločio ir 4,9 m ilgio karstinis kanalas. Po metų (2004 10) smegduobės skersmuo sudarė jau 5,35 × 5,05 m, gylis – 8,25 m (iki vandens – 7,90 metro). 2004 12 13 už 1 m nuo Geologų duobės šiaurės vakarinio krašto buvo aptikta nauja netaisyklingo piltuvo formos stačių šlaitų duobė (skersmuo 3,6 m, gylis 4,95 metro). Ilgainiui abi duobės susijungė (vakarinėje dalyje išliko nenubyrėjusio gipsingo dolomito – smegduobes skyrusios sienelės – liekanų), bendras skersmuo padidėjo, viršutinės dalies šlaitai sulėkštėjo (dėl gravitacinių procesų), o gylis sumažėjo (užbyrėjo). Nuo 2020 Geologų duobės dydis nesikeitė.
Tyrinėjimai
Geologų duobę tyrė ir aprašė V. Marcinkevičius, Vidas Mikulėnas, Jaunutis Bitinas (2005). Smegduobė sistemingai stebima. Naujausius ilgio, pločio, gylio, ploto ir tūrio matavimus, sudarius fotogrametrinį 3D modelį iš bepiločiu orlaiviu darytų nuotraukų, atliko Simonas Danielius ir Vidas Mikulėnas (2022).