geomorfològiniai lỹgiai, skirtingo absoliučiojo aukščio paviršiai, kurie formuojasi dėl egzogeninių procesų esant egzogeninių ir endogeninių jėgų pusiausvyrai. Skiriami 4 pagrindiniai geomorfologiniai lygiai: abrazinis‑akumuliacinis (pajūrio lygumos), erozinis‑denudacinis (peneplenos, pediplenos), nivacinis (ekviplenos), kriogeninis (hiperplenos). Kiekviename šių lygių veikia vyraujantis egzogeninis procesas ar jų kompleksas. Per ilgalaikius tektoniškai stabilius laikotarpius susiformuoja žemumos (pvz., Pakaspijo žemuma), lygumos (Didžiosios lygumos Šiaurės Amerikoje), plynaukštės (Ustiurto), plokščiakalniai (Tibeto). Vertikalūs tektoniniai Žemės plutos judesiai pakeičia reljefo raidos ciklą ir sukuria prielaidas egzogeninių geomorfologinių procesų veiklai, kitų geomorfologinių lygių formavimuisi. Geomorfologinių lygių koncepciją 1948 paskelbė K. Markovas.
2341