Brandes Georg (Georgas Brándesas), tikr. Morris Cohen 1842 02 04Kopenhaga 1927 02 19Kopenhaga, danų mokslininkas, literatūrologas. Literatūrinio judėjimo Modernusis proveržis pradininkas.
Propagavo pozityvizmo ir natūralizmo idėjas, skelbė individo laisvę, kritikavo oficialiąją Bažnyčią. Svarbiausias darbas – paskaitų kursas Pagrindinės 19 a. literatūros srovės (Hovedstrømninger i det 19. århundredes litteratur 6 t. 1872–90). Jame remdamasis G. W. F. Hegelio dialektiniu metodu nagrinėjo Europos literatūros raidą. Moksle naudojo lyginamąjį istorinį ir psichologinį metodus. Studijose apie W. Shakespeare’ą (3 t. 1895–96), J. W. Goethe (2 t. 1914–15), Voltaire’ą (2 t. 1916–17), Cezarį (1918), Michelangelo (1921) veikiamas F. Nietzsche’s išplėtojo aristokratinio radikalizmo filosofiją. Kiti veikalai: Estetikos studijos (Æstetiske studier 1868), Mūsų laikų prancūzų estetika (Den franske æstetik i vore dage), Recenzijos ir portretai (Kritiker og portraiter, abu 1870), Moderniojo proveržio žmonės (Det moderne gennembruds mænd 1883), Søren Kierkegaard (1877).
Georg Brandes
Brandeso pažiūros turėjo didelę įtaką Skandinavijos šalių visuomeninei minčiai ir literatūrai (H. Ibsenui, A. Strindbergui, J. P. Jacobsenui, H. Pontoppidanui).
668