George Byron (dailininkas T. Philipsas, 1813, Byrono namai-muziejus Nottinghame)

Byron George (Džordžas Báironas), tikr. vardai George Noel Gordon 1788 01 22Londonas 1824 04 19Mesolongionas (prie Agriniono, Graikija); palaidotas Westminsterio vienuolyne (Londonas), anglų poetas. Lordas (1798). J. Byrono vaikaitis. Kilęs iš senos aristokratų giminės. Vaikystę praleido Škotijoje. 1805–09 studijavo Kembridže. 1809–11 lankėsi Portugalijoje, Ispanijoje, Maltoje, Graikijoje, Albanijoje, Turkijoje. 1812 Lordų Rūmuose pasisakė prieš valdančiosios torių partijos politiką, gynė luditus ir persekiojamus airių katalikus. Dėl savo radikalių pažiūrų ir konflikto šeimoje 1816 išvyko į Šveicariją, kur susidraugavo su poetu P. B. Shelley, vėliau – į Italiją; rėmė italus, kovojančius už šalies susivienijimą ir nepriklausomybę. 1823 išvyko padėti graikams išsivadavimo iš turkų kovoje, ten susirgo ir mirė.

George Byron (dailininkas T. Philipsas, 1813, Byrono namai-muziejus Nottinghame)

Kūryba

G. Byronas – žymiausias anglų romantikas. Eilėraščių rinkinyje Laisvos valandos (Hours of Idleness 1807) reiškiamas nepasitenkinimas banalia kasdienybe, poetizuojama rūsti Škotijos gamta. Humoristinėje literatūrinėje apžvalgoje Anglų bardai ir škotų apžvalgininkai (English Bards and Scotch Reviewers 1809), poemoje Horacijaus pėdomis (Hints from Horace 1811) ryšku Šviečiamojo amžiaus estetinių idėjų poveikis. Išgarsėjo lyrine poema Čaild Haroldo klajonės (Childe Harold’s Pilgrimage 1812–18), kurios herojus – vienišas jaunuolis, nusivylęs anglų aristokratų visuomene ir ieškantis dvasinio nusiraminimo bei harmonijos egzotiškuose kraštuose; poemoje ryšku Europos tautų likimo apmąstymai. Vadinamųjų Rytų poemų Giaūras (The Giaour), Abido sužadėtinė (The Bride of Abydos, abi 1813), Korsaras (The Corsair), Lara (abi 1814), Korinto apsiaustis (The Siege of Corinth 1816) pagrindinis veikėjas – stiprios valios, maištingas, išdidus ir kenčiantis individualistas; joms būdinga intriguojantys siužetai, paslaptingumas. Poemoje Šiljono kalinys (The Prisoner of Chillon 1816), eilėraštyje Prometėjas (Prometheus 1816), draminėje filosofinėje poemoje Manfredas (1817, lietuvių kalba pastatyta 1932) aukštinamas humanistinių siekių kovotojo dvasingumas ir heroizmas, plėtojamas pasaulio sielvarto motyvas. Dramose Marinas Faljeras (Marino Faliero), Sardanapalas, Du Foskariai (The Two Foscari, visos 1821) vyrauja klasicistinė pareigos ir jausmo kolizija. Poemoje Kainas (Cain 1821, lietuvių kalba pastatyta 1982) Biblijos siužetas interpretuojamas kaip dramatiškas pasakojimas apie prieštaringą žmogaus prigimtį, poetizuojamas pažinimo troškimas. Humoristinėje poemoje Bepas (Beppo 1818), kūriniuose Airiškoji avatara (The Irish Avatar 1821), Teismo regėjimas (The Vision of Judgment 1822), Bronzos amžius (The Age of Bronze 1823) ironiškai parodyta gyvenamojo meto visuomenė. Romantinėje poemoje Don Žuanas (Don Juan 1818–23, nebaigta) vaizduojami jauno ispano nuotykiai, atsispindi 18 a. Europos gyvenimas, gausu realistinių elementų, ryšku ironija, humoras. Kūriniams būdinga dramatizmas, stichiškos gamtos metafora, laisvės idėjos, filosofiškumas, sugestyvus lyrizmas. Vienišas, nusivylęs aplinka, kankinamas vidinių prieštaravimų ir sielvartaujantis herojus davė pradžią 19 a. romantikų kūryboje paplitusiai pasaulėjautai – baironizmui. Kūryba buvo labai populiari, turėjo įtakos daugelio šalių literatūrai. G. Byrono draugas poetas T. Mooreʼas su leidėju J. Murray sudegino G. Byrono memuarus, bet išleido knygą Lordo Byrono laiškai ir dienoraščiai su poeto biografija (Letters and Journals of Lord Byron, with Notices of His Life 2 t. 1830–31).

Vertimai į lietuvių kalbą

Į lietuvių kalbą G. Byrono kūryba pradėta versti 19 a. pabaigoje. M. Davainis-Silvestraitis išvertė Čaild Haroldo klajonių fragmentą (1884), V. Kudirka – Kainą (1894, išspausdinta 1903, kiti vertimai A. Churgino 1999, 2007). Kūrinių išvertė K. Snarskis (Šiljono kalinys 1924), J. Virbyla (Don Žuano 4 giesmes, proza, 1930), B. Sruoga (Manfredas 1932), K. Račkauskas-Vairas (Manfredas ir Sardanapalas 1936), A. Churginas (lyrika, Šiljono kalinys, Manfredas ir Kainas 1955), L. Pažūsis (lyrikos, Don Žuano I giesmės ištrauką 1996). Dar išleista rinktinė Poezija, Kainas (vertėjas A. Churginas, 2007).

1

R: Poezija Vilnius 1955 21962. L: A. Morua Baironas Vilnius 1975; F. Raphael Byron London 1982.

240

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką