Geranáinys (bltr. Geraniony, rus. Geranony), miestelis Baltarusijoje, Gardino srities Vijos rajone, 29 km į šiaurės vakarus nuo Vijos, prie Ašmenos–Lydos plento. 1278 gyventojai (2010). Kolūkio ir apylinkės centras. Vidurinė mokykla, vaikų darželis, kultūros namai, biblioteka, ambulatorija, paštas. Barokinė Šv. Mikalojaus bažnyčia (1529).

Istorija

Geranainys minimi nuo 14 amžiaus. Dvaras ir valsčius iki 1542 priklausė Goštautams, vėliau buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinis dvaras. 16 a. pirmoje pusėje Goštautai pastatydino bažnyčią ir pilį (išliko jos griuvėsiai). 17–18 a. Geranainys buvo seniūnijos centras. Nuo 1670 iki 18 a. pabaigos pajamos iš Geranainių dvaro buvo skiriamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės artilerijai išlaikyti, veikė parako gamykla. Apie 1730 pijorai įsteigė mokyklą, bet jėzuitai netrukus ją uždarė. 1748 Geranainys gavo Magdeburgo teisę. 1922–39 valdė Lenkija, 1939 priskirti Baltarusijos Sovietų Socialistinei Respublikai.

1792 buvo 306, 1905 – 316, 1970 – 397 gyventojai.

2808

Lietuviai

Geranainių apylinkės priklausė lietuvių kalbos arealui. 17–18 a. dėl karų, bado ir maro protrūkių gyventojų sudėtis keitėsi. Lietuvių kalbos vartojimo sferą čia, kaip ir visame lietuvių–gudų (baltarusių) paribio ruože, ilgainiui mažino silpnėjantis Lietuvos valstybingumas, suslavėję dvarai, lenkiška, vėliau rusiška mokykla, lenkėjanti Bažnyčia. 1787 dekretu daugelyje vietos bažnyčių, t. p. ir Geranainių bažnyčioje, panaikintos pamaldos lietuvių kalba. Lietuvių kalbą imta vis mažiau vartoti, 19 a. pirmoje pusėje ji vyravo iki Žirmūnų–Trakelių–Vijos linijos. 1857 P. Keppeno duomenimis (surinko katalikų dvasininkai), pusę Geranainių miestelio ir apylinkės gyventojų sudarė lietuviai, kiti buvo lenkai (pusė šių – lietuvių kilmės). 20 a. pradžios lietuvių spaudos duomenimis, vieni čia dirbę dvasininkai manė, kad lietuvių yra apie 1/3 visų gyventojų, kiti – apie pusę, treti teigė, kad iš 3236 katalikų 300–400 kalba lietuviškai. Lietuviškai mokančių žmonių daugiausia buvo Geranainių apylinkės šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje (kaimuose, kurie siekė kitas tuo metu dar lietuviškas apylinkes). 20 a. 7 dešimtmetyje dalis senųjų Geranainių gyventojų dar kalbėjo lietuviškai.

2706

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką