Gerard Peter Kuiper

Kuiper Gerard Peter (Gerardas Peteris Keperis), tikr. Gerrit Pieter 1905 12 07Harenkarspel (Olandija) 1973 12 23Meksikas, Jungtinių Amerikos Valstijų astronomas. Olandų kilmės.

Išsilavinimas ir veikla

1927 baigė Leideno universitetą. 1933 persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. 1935–36 dėstė Harvardo, 1936–60 Čikagos universitete; 1947-49 ir 1957–1960 dar Yerkeso ir McDonaldo observatorijų direktorius. 1960–73 Arizonos universiteto Mėnulio ir planetų laboratorijos direktorius.

Mokslinė veikla ir atradimai

Mokslinių tyrimų sritys – žvaigždžių astronomija ir Saulės sistemos fizika. Tyrė dvinares žvaigždes, nuo 1940 spektroskopiniais metodais – planetas ir jų palydovus. 1944 atrado Titano atmosferą, joje – metano, 1948 pirmasis nustatė, kad Marso atmosferoje daugiausia anglies dioksido, atrado Urano palydovą Mirandą, 1949 – Neptūno palydovą Nereidę. 1956 įrodė, kad Marso ašigalinės kepurės yra ledinės. Plėtojo Saulės sistemos kilmės hipotezę, pagal kurią, žvaigždės ir planetų sistemos susidaro susitraukus didžiuliams dujų debesims, t. p. hipotezę apie ledinių kūnų žiedą už Neptūno orbitos (Kuiperio juosta; atrasta 20 a. 10 dešimtmetyje). Vadovavo Mėnulio paviršiaus fotografavimo darbams iš erdvėlaivių Ranger, Lunar Orbiter, Surveyor ir Apollo, t. p. detalių Mėnulio atlasų sudarymui. G. P. Kuiperis yra vienas infraraudonosios astronomijos pradininkų.

Atminimo įamžinimas

Jo vardu pavadinta skraidančioji infraraudonųjų spindulių observatorija (angl. The Kuiper Airborne Observatory KAO), t. p. asteroidas nr. 1776 Kuiper, krateriai Mėnulyje, Merkurijuje, Marse. Amerikos astronomų draugija nuo 1984 už kosmoso tyrimus teikia G. P. Kuiperio vardo premiją.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką