de Cordemoy Géraud (Žero de Kordemuà) 1626 10 06Paryžius 1684 10 15Paryžius, prancūzų filosofas, istorikas. Kartezianizmo atstovas. Prancūzų akademijos narys (1675), vadovas (1683).
Gyvenimo faktai
1673 tapo būsimojo Prancūzijos karaliaus Liudviko XV mokytoju.
Filosofinės idėjos
Siekė suderinti R. Descartesʼo mokymą, atomizmą ir Biblijoje pateiktą pasaulio sukūrimo istoriją. Priešingai nei R. Descartesʼas, G. de Cordemoy teigė, kad dalią materiją sudaro nedalūs atomai (kūnai), tarp kurių yra tuštuma. Anot G. de Cordemoy, tik atomizmas gali tinkamai paaiškinti judėjimą, kūnų integralumą ir unikalumą. Vienas pirmųjų iškėlė okazionalizmo teiginį, kad Dievas yra vienintelė veikiančioji priežastis.
Įtaka
Turėjo įtakos N. Malebrancheʼui ir G. W. Leibnizui.
Kiti veikalai
Parašė veikalus Pokalbis apie kūnų veikimą (Discours de l'action des corps 1664), Kūno ir sielos atskyrimas (Le Discernement du corps et de l’âme 1666), Prancūzijos istoriją (Histoire de France 2 t., išleista 1687–89). Veikale Fizikinis traktatas apie kalbą (Discours physique de la parole 1668) apibūdino kalbą kaip dirbtinę ženklų sistemą, skirtą mintims perduoti.