gereji žmónės, 12–15 a. Lietuvos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės socialinis sluoksnis. Senuosiuose rusiškuose šaltiniuose – dobryje liudi.

12 a.–13 a. pirmoje pusėje įprastą – sąžiningų žmonių – reikšmę papildė turtingumo reikšmė. Susiklosčius feodaliniams santykiams (13 a. antroji pusė), turtingumo reikšmė tapo vyraujanti. Geraisiais žmonėmis imta vadinti labiau pasiturinčius alodininkus (alodas), plėtojantis karinei funkcijai nuo 14 a. – tik galintį atlikti nuolatinę karo tarnybą (kaip ir pilėnai, raiteliai) alodininkų aukštutinį sluoksnį, t. y. daugiausia eilinius šauktinės kariuomenės narius.

14 a. antroje pusėje nedidelė dalis Aukštaitijos, 15 a. antroje pusėje diduma Žemaitijos gerųjų žmonių buvo pripažinti bajorais. Klostantis bajorų luomui gerieji žmonės sunyko, išsiskaidė į jo luomams priklausančius smulkiuosius bajorus ir neprivilegijuotus karo tarnus (šarvuočiai, keliuočiai, raitininkai, pasėdiniai bajorai).

683

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką