gérklos (larynx), žmogaus ir plaučiais kvėpuojančių stuburinių gyvūnų kvėpavimo takų dalis. Dalyvauja kvėpuojant ir tariant garsus.
Žmogaus gerklos
Žmogaus gerklos yra 3,5–4,5 cm ilgio vamzdelis kaklo priekyje ir viduryje: prasideda ties 4 ir baigiasi ties 6 kaklo slanksteliu, kur pereina į gerklę (trachėją). Mažų vaikų gerklos yra šiek tiek aukščiau. Viršuje gerklos susisiekia su burnine ryklės dalimi. Priekiniame kaklo paviršiuje matyti gerklų kyšulys, Adomo obuolys; ypač ryškus vyrų. Gerklos susideda iš porinių ir neporinių kremzlių, jas jungia sąnariai ir raiščiai. Gerklų ertmė yra smėlio laikrodžio formos, ją iškloja gleivinė, siaurojoje dalyje yra dvi poros klosčių: viršutinės – prieangio, apatinės – balso (sudarytos iš gleivine padengtų balso raiščių ir balso raumens skaidulų). Apatinės klostės ir tarp jų esantis balso plyšys sudaro balso aparatą. Balso raiščių įtempimą ir balso plyšio plotį keičia gerklų raumenys. Garsai išgaunami, kai susiaurėjus balso plyšiui ir orui veržiantis iš kvėpavimo takų virpa balso klostės. Ryjant antgerklis nusileidžia, uždaro balso plyšį ir neleidžia maistui ar skysčiui patekti į gerklas. Dažniausia gerklų liga – laringitas.
žmogaus gerklos: a – vaizdas iš šono, b – vaizdas iš viršaus; 1 – kremzlė, 2 – burnos ertmė, 3 – nosies ertmė, 4 – antgerklis, 5 – balso klostės, 6 – stemplė, 7 – gerklė (trachėja)
1307
Gyvūnų gerklos
Varliagyvių, roplių ir paukščių gerklos susideda tik iš dviejų kremzlių (žiedinės ir vedeginės). Žinduolių gerklų sandara panaši į žmogaus (susideda iš tų pačių kremzlių). Evoliucijoje daugėjo kremzlių ir raumenų, gerklų griaučiai pasidarė paslankūs.
2271