gerklų stenozė

gérklų stenòzė, dalinis arba visiškas gerklų susiaurėjimas (nepralaidumas). Būna įgimta (atrezija, įgimta gerklų plėvė) ir įgyta. Pagal anatominę lokalizaciją skiriama supraglotinė (virš balso klosčių), glotinė (balso klosčių srityje) ir subglotinė (žemiau balso klosčių, pati dažniausia) gerklų stenozė. Įgimtai gerklų stenozei būdinga kvėpavimo takų obstrukcija, silpnas, kimus verksmas, kartais afonija; galima visiška atrezija (negyvagimiams). Įgyta gerklų stenozė būna ūminė ir lėtinė. Ūminė gerklų stenozė atsiranda staiga arba per kelias valandas dėl gleivinės, antgerklio uždegimo (krupas), alergijos, fizinių veiksnių (patekus svetimkūniui, karšto vandens garams, rūgštims, šarmams, dujoms), emocinės reakcijos. Reiškiasi prikimimu, švilpiančiu kvėpavimu įkvepiant ir iškvepiant (stridoras), didėjančiu kvėpavimo nepakankamumu. Lėtinė gerklų stenozė progresuoja pamažu, dažniausiai po intubacijos išvešėjus granuliaciniam jungiamajam audiniui, sergant gastroezofaginio refliukso liga, gerklų infekcija, navikais, po gerklų operacijos. Ligoniui gali užkimti balsas, atsirasti bronchito, plaučių emfizemos požymių. Ūminė gerklų stenozė gydoma skubiai šiltų garų, adrenomimetikų inhaliacijomis, gliukokortikoidais, trachėjos atvėrimo operacija, antibiotikais, antihistamininiais vaistais. Lėtinė gerklų stenozė gydoma injekcijomis į pažeistą vietą, endoskopiniais praplėtimais, operacija.