gerontològija (geronto… + gr. logos – mokslas), medicinos šaka, tirianti žmogaus organizmo senėjimo priežastis, mechanizmą ir reiškinius. Pagyvenusių žmonių ligų ypatumus, jų gydymo ir profilaktikos metodus nagrinėja gerontologijos šaka geriatrija, higieną – gerohigiena, psichiką ir elgseną – gerontopsichologija. Gerontologija taiko biocheminius, biofizikinius, biologinius, fiziologinius, klinikinius ir kitus metodus. Ypač svarbūs gerontologijos socialiniai ir higieniniai tyrimai, padedantys nustatyti ankstyvo senėjimo priežastis, priklausančias nuo žmogaus gyvensenos, socialinių sąlygų. Gerontologijos raidą lemia esminiai vidutinės gyvenimo trukmės pokyčiai. Daugelyje šalių, sumažėjus mirtingumui nuo infekcinių ligų, kūdikių mirtingumui, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo.
Gerontologija pradėjo formuotis 20 a. pradžioje. Buvo sukurta organizmo senėjimo teorijų: organizmo intoksikacijos, kurią sukelia žarnyno bakterijų apykaitos ir organizmo azotinių medžiagų apykaitos produktai (I. Mečnikovas), zolių virtimo geliais ir protoplazmos kondensacijos (V. Růžička, Čekoslovakija, 1922), fermentų aktyvumo sumažėjimo (V. Alpatovas ir O. Nastiukova, Rusija, 1948). Gerontologijos problemos tiriamos daugelio šalių (Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Rumunijos, Šveicarijos, Vokietijos, Rusijos) universitetuose ir mokslinio tyrimo institutuose. Šiuolaikinių senėjimo teorijų yra apie 100. Skirstomos į ląstelines ir sistemines. Svarbesnės ląstelinės teorijos yra somatinių mutacijų (senėjimas vyksta dėl somatinių ląstelių genuose mutacijų kaupimosi), laisvųjų radikalų (senėjimas vyksta dėl laisvųjų radikalų įtakos ląstelės DNR, baltymams, membranoms), vadinamųjų laikrodžio genų (normalūs žmogaus fibroblastai turi limituotą dauginimosi potencialą), telomerų trumpėjimo (senstant trumpėja chromosomų galai – DNR sekos). Svarbesnės sisteminės teorijos: kaupimosi (senstant įvairiuose audiniuose kaupiasi kalcis, kalogenas ir kitos medžiagos), lipofuscino kaupimosi (širdies ir smegenų aerobiniuose audiniuose kaupiasi lipidų oksidinimo medžiagos).
Lietuvoje
Gerontologijos pradininkas – A. Jurgelionis. 1960 Epidemiologijos, mikrobiologijos ir higienos institute jo iniciatyva įkurta Gerontologijos ir geriatrijos skyrius bei Gerontologų ir geriatrų mokslinė draugija. Gerontologijos klausimai tiriami Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute. Jame 1992 įsteigtas Gerontologijos ir reabilitacijos centras.
1590