gėrýbė, objektas arba reiškinys, tenkinantis žmogaus poreikius, atitinkantis jo veiklos tikslus; savybė, atsirandanti vertinant tikrovę naudingumo ar etiniu požiūriu. Viena vertybės rūšių. Pagal gėrybėmis laikomų objektų ar reiškinių pobūdį jos skirstomos į materialines ir dvasines, pagal kilmę – į natūralias (gamtines) ir kultūrines (sukurtas žmogaus). Dėl vertinimo subjektyvumo gėrybės yra absoliučios (bendražmogiškos) ir sąlyginės (individualios); gėrybė priklauso nuo istorinio ar socialinio konteksto, kinta. Gėrybė gali būti prieštaringa – tai, kas fiziškai naudinga, nebūtinai pateisinama etiškai, ir atvirkščiai.
1386