gesnamosios mẽdžiagos, tam tikrų fizikinių ir cheminių savybių mažai kenksmingos žmogui, patvarios, patogios transportuoti medžiagos, naudojamos gaisrui gesinti. Tiekiamos į degimo zoną ataušinti ar praskiesti degančioms medžiagoms arba degančiai zonai atskirti nuo nedegančios, t. p. izoliuoti degimą palaikančioms ir jį skatinančioms medžiagoms. Būna skystosios, biriosios ir dujinės. Iš skystųjų gesinamųjų medžiagų daugiausia naudojamas vanduo (į degimo zoną liejamas, purškiamas arba leidžiami jo garai) ir gesinamosios putos. Vandeniu negesinami elektros įrenginiai, dokumentai, meno ar kitokios vertybės, t. p. medžiagos, kurioms degant temperatūra pakyla aukščiau vandens skilimo temperatūros ir tos, kurios reaguodamos su vandeniu išskiria degiąsias dujas. Beveik visos degiosios medžiagos efektyviai gesinamos gesinamosiomis putomis (dispersinės sistemos iš dujų burbuliukų, atskirtų plona skysčio plėvele); būna cheminės (susidaro cheminių putų gesintuvuose) ir mechaninės (gaunamos specialiuosiuose putų generatoriuose). Cheminės putos yra kenksmingos ir daugelyje šalių uždraustos, mechaninėmis putomis gesinami daugiausia naftos produktai.
Gesinamosios (nedegiosios) dujos (anglies dioksidas, vandens garai, azotas, helis, argonas, aušalas) į degimo zoną tiekiamos gesintuvais, švirkštais arba vamzdynais. Dujos naudojamos (nenaudotinos patalpose, kur yra žmonių) stabdant veikiančios elektros įrangos, naftos produktų, elektroninės aparatūros, meno dirbinių degimą. Biriosiomis medžiagomis (smėliu, juodžemiu, gesinamaisiais milteliais) degiosios medžiagos izoliuojamos nuo degimo zonos arba degančios – nuo oro. Gesinamaisiais milteliais (susmulkintos mineralinės druskos su priedais, purškiamos gesintuvais arba švirkštais) gesinamos medžiagos, kurių negalima užgesinti kitomis gesinamosiomis medžiagomis. Nedidelis gaisro židinys gesinamas asbestu, veltiniu arba specialiais audiniais ir gaminiais.
miškų gaisrų gesinimas gesinamaisiais milteliais
949
716