gesintuvas

gesintùvas, įtaisas prasidedančiam gaisrui gesinti. Plieninis indas (dažniausiai balionas), kurio viduje gali būti kitas indas (su gesinamąja medžiaga) su purškimo ir paleidimo įtaisu. Pasukus ar nuspaudus paleidimo įtaisą gesintuve pasigamina ir (arba) išpurškiamos gesinamosios medžiagos. Purškiama, kai pakyla darbinių dujų, susidariusių iš gesintuve reaguojančių cheminių medžiagų, slėgis arba kai suslegiamos pačios gesinamosios medžiagos ar darbinės dujos gesintuvo korpuse, t. p. dėl suslėgtų darbinių dujų, laikomų atskiruose gesintuvo induose. Būna putų (cheminių – natrio hidrokarbonatas reaguoja su sieros rūgštimi ir sudaro gesinamąsias putas ir mechaninių – į putokšlio vandeninį tirpalą pučiamas oras arba azotas ir putų generatoriuje pasigamina gesinamosios putos), dujinis (balionas prileidžiamas dažniausiai anglies dioksido, rečiau azoto ir paleidžiama nuspaudus uždaromosios spynos paleidiklį), miltelinis (2 balionai: 0,8 MPa suslėgtų gesinamųjų medžiagų ir iki 15 MPa suslėgtų inertinių dujų; purškiama suslėgtomis dujomis), aerozolinis (prileidžiamas etilbromido ir anglies dioksido mišinio arba etilbromido ir tetrafluordibrometano; šaltasis – aerozolis užšąla esant temperatūrai –60 °C, karštasis – aerozolio temperatūrai 200 °C vieno metro atstumu nuo gesintuvo). Gesintuvas būna nešiojamasis (iki 10 l) ir vežiojamasis (25–100 l), įtaisomas ant specialių vežimėlių. Gesintuvai įrengiami dažniausiai atokiau nuo šildymo įrenginių, laikomi sausose, lengvai prieinamose patalpų vietose, apsaugotose nuo tiesioginės saulės spinduliuotės, galintys užšalti gesintuvai statomi šildomose patalpose ženklinant jų buvimo vietą. Stacionariai įtaisomi tik specialūs gesintuvai, kurie pradeda veikti automatiškai suveikus gaisriniams jutikliams. Lietuvoje gesintuvus gamina bendrovė Iksada.

949

1115

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką