Puccini Giacomo (Džakomas Pučnis), tikr. Giacomo Antonio Domenico Michele Secondo Maria 1858 12 22Lucca 1924 11 29Briuselis (palaidotas Milane, 1926 perlaidotas Torre del Lago, Luccos provincija), italų kompozitorius. Verizmo operos vienas kūrėjų.

Išsilavinimas ir veikla

Giacomo Puccini

Kilęs iš garsios italų muzikų giminės. Tėvas M. Puccini buvo Luccos orkestro direktorius ir dirigentas, Šv. Martyno katedros vargonininkas, muzikos pedagogas ir kompozitorius. Vargonuoti nuo 1863 mokėsi pas tėvą, skambinti fortepijonu nuo 1864 – pas motinos brolį F. Magi. 1872–80 Luccoje studijavo Pacini muzikos institute. 1883 baigė Milano konservatoriją (kompozicijos mokė A. Ponchielli). 1883, paskatintas A. Ponchielli, dalyvavo E. Sonzogno muzikos leidyklos operų konkurse, per mėnesį sukūrė pirmąją operą Vilisės (Le Villi, F. Fontanos libretas, pastatyta 1884 Teatro dal Verme Milane, koncertinis atlikimas Lietuvoje, 2021). Po operos Manon Lesko premjeros 1893 02 01 Teatro Regio teatre Turine G. Puccini išgarsėjo ne tik Italijoje. 1893 gavo Garbės legiono ordiną. 1889–1922 gyveno Torre del Lago. 1922 apsigyveno Viareggio.

1923 jam diagnozuotas gerklės vėžys. Sirgdamas intensyviai kūrė stengdamasis užbaigti dar 1921 pradėtą operą Turandot pagal C. Gozzi pjesę, nebaigė (trūko vieno dueto ir finalo). 1923 pabaigoje kompozitoriui F. Alfano patikėjo pabaigti Turandot (užbaigta 1926). G. Puccini mirties dieną pasaulio operos teatruose buvo atidėti spektakliai.

Kūryba

Kūrė daugiausia operas. Operą Madam Baterflai laikė geriausiu ir originaliausiu savo kūriniu. 1906 vasarą Paryžiuje repetuodamas šią operą susipažino su M. Maeterlincku, C. A. Debussy (jo impresionistinė kūryba turėjo įtakos G. Puccini kūrinių stilistikai).

G. Puccini – vienas iškiliausių 19 a. pabaigos–20 a. pradžios italų operos meistrų, kuris muzikoje subtiliai atskleidė žmogaus psichinius ir emocinius procesus. Verizmo estetikos principus įkūnijo operose Toska, Bohema, Skraistė. Rečitatyvai susipina su ekspresyviu šnabždesiu, šūksniais, pereina į raiškią kantileną, arioso, ansamblį ar chorą. Dramos melodika plataus diapazono, sukurta ištisinės plėtotės metodu. Gausu pulsuojančių kulminacinių pakopų. Orkestras išlieka svarbus per visą dramos veiksmą. G. Puccini operose, turinčiose G. Verdi (vėlyvojo laikotarpio) ir R. Wagnerio muzikinės dramų bruožų, atsirado įvairesnių, kartais egzotiškų siužetų ir naujos muzikos stilistikos (Madam Baterflai, Mergina iš Vakarų, Turandot; jose panaudojo japonų, Jungtinių Amerikos Valstijų, kinų muzikinį folklorą). G. Puccini kūryboje kartais įžvelgiamas stiliaus kosmopolitiškumas ir eklektiškumas.

G. Puccini paminklas Luccoje (bronza, 1994, skulptorius V. Tongiani)

G. Puccini dramos principai turėjo įtakos F. Alfano, O. Respighi, R. Zandonai, F. Cilèjos, E. d’Albert’o, A. Lualdi, U. Giordano, E. Wolfo‑Ferrari operoms, ekspresionistinės muzikinės dramos kūrėjams, 20 a. monodramai ir kamerinės operos stilistikai.

Operos

Vilisės (Le Villi, F. Fontanos libretas, pastatyta 1884 Teatro dal Verme Milane), Edgaras (3 veiksmų, 1885–88; F. Fontanos libretas pagal A. de Musset dramą Lūpos ir taurė, pastatyta 1889 Milane), Manona Lesko (Manon Lescaut, 4 veiksmų, 1890–92, M. Pragos, D. Olivos, L. Illicos libretas pagal A. F. Prévost dramą, pastatyta 1893 Turine), Bohema (La Bohème, 4 veiksmų, 1893–95, G. Giacosos ir L. Illicos libretas pagal H. Murger romaną Bohemos gyvenimas, pastatyta 1896 Turine, Lietuvoje pastatyta 1927), Toska (Tosca 3 veiksmų, 1896–99, L. Illicos ir G. Giacosos libretas pagal V. Sardou dramą Floria Toska, pastatyta Romoje 1900, Lietuvoje pastatyta 1924), Madam Baterflai arba Čio Čio San (Madama Butterfly, 2 veiksmų, 1901–03, L. Illicos ir G. Giacosos libretas pagal D. Belasco dramą Geiša, pastatyta La Scala Milane 1904, Lietuvoje pastatyta 1924), Mergina iš Vakarų (La Fanciulla del West, 3 veiksmų, 1907–10, G. Civinani ir C. Zangarini libretas pagal D. Belasco dramą Mergina iš auksinių Vakarų, pastatyta Niujorke 1910, Lietuvoje pastatyta 1968), Kregždė (La rondine, 3 veiksmų, 1914–16, G. Adami libretas, pastatyta Monte Carlo 1917), vienaveiksmių operų triptikas Skraistė (Il Tabarro 1915–16, G. Adami libretas pagal D. Goldo novelę), Sesuo Andželika (Suor Angelica 1916–17, G. Forzano libretas), Džanis Skikis (Gianni Schicchi 1917–18, G. Forzano libretas; triptikas pastatytas Niujorke 1918, Lietuvoje pastatytas 1933), Turandot (3 veiksmų, 1921–24, G. Adami ir R. Simoni libretas pagal C. Gozzi ir G. Goldoni pjeses, pastatyta Milane 1926, Lietuvoje pastatyta 2003)

Kiti kūriniai

Motetas (1878), Salve del ciel Regina sopranui ir fisharmonijai (iki 1880), Messa di Gloria (1880), Requiem (1905), kantata Gražiosios Italijos sūnūs (I figli d’Italia bella 1877), kūriniai orkestrui, instrumentiniams ansambliams (styginių kvartetas Chrizantemos / Crisantemi 1890), chorui ir fortepijonui, romansai ir dainos (balsui ir fortepijonui).

Atminimo įamžinimas

G. Forzano ir P. Mascagni iniciatyva nuo 1930 Torre del Lago pradėta rengti G. Puccini operų festivalius (nuo 1971 vyksta kasmet).

L: J. Bokajus Pučinis Vilnius 1984; G. R. Marek Puccini New York 1951; M. Carner G. Puccini London 1958; C. G. Sartori Puccini Milano 1958; E. Rescigno Dizionario Pucciniana Milano 2004; E. Sarti Giacomo Puccini. Vita e opere Lucca 2008.

1915

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką