Giessen (Gýsenas), miestas Vokietijos vidurinėje dalyje, Heseno žemėje, į šiaurę nuo Frankfurto prie Maino.
91 300 gyventojų (2021).
Giessenas įsikūręs abipus Lahno upės (Reino dešinysis intakas).
Per Giesseną eina Frankfurto prie Maino–Kasselio geležinkelis; plentai į Frankfurtą prie Maino, Ruhro pramoninio rajono miestus.
Mašinų gamyba, metalo apdirbimas, chemijos, elektrotechnikos, optikos, tekstilės, stiklo, maisto pramonė.
Universitetas (įkurtas 1607). Teatras. Aukštutinio Heseno, chemiko J. von Liebigo, Giesseno istorijos muziejai. Botanikos sodas (įkurtas 1609; seniausias Vokietijoje).
Architektūra
Senoji pilis su 14 a. bokštu, 16–17 a. gyvenamaisiais pastatais (1893–1905 perstatyta neorenesanso stiliumi), fachverkinis Leib’sche namas (1349, jame ir pilyje dabar Aukštutinio Heseno muziejaus padaliniai), evangelikų Šv. Pankrato bažnyčios (neišlikusi) bokštas (1484–1520, per II pasaulinį karą apgriautas, 1979 atstatytas), fachverkinė Naujoji pilis (1537), renesansinis arsenalas (1590, architektas E. Baldeweinas, po II pasaulinio karo atstatant pakeistas; abiejuose pastatuose dabar universiteto skyriai), klasicistinės kareivinės (1819, dabar J. von Liebigo muziejus), neorenesansiniai universiteto centriniai rūmai (1879), istoristinė evangelikų Šv. Jono bažnyčia (1893, architektas H. Grisebachas). Prie Giesseno – Schiffenbergo vienuolyno pastatai (12–18 a.).
2271
Istorija
Rašytiniuose šaltiniuose Giessenas pirmą kartą paminėtas 1197; miesto teisės nuo 1248. Per II pasaulinį karą buvo sugriauta apie 70 % miesto. 1977–79 Giessenas su Wetzlaru buvo sujungti į Lahno miestą.
Lietuviai
1945 07 į Giesseno tarptautinę karo pabėgėlių stovyklą iš Darmstadto atkelta apie 150 lietuvių. Veikė lietuvių pradinė mokykla, vaikų darželis. Kasdien leistas radijo žinių biuletenis. 1945 11 lietuviai iš Giesseno perkelti į Almenfeldą.
Giesseno aukštojoje J. von Liebigo žemės ūkio ir veterinarijos mokykloje mokėsi lietuvių studentų (1947 jų buvo 20), veikė lietuvių studentų atstovybė (pirmininkas A. Vosiukevičius).