gimdà (uterus), moterų ir daugelio gyvūnų patelių vidinis lyties organas.

Moters gimda

Moters gimda yra neporinis ertminis kriaušės pavidalo organas, kurio svarbiausia funkcija – išnešioti ir pagimdyti vaisių. Ji yra už šlapimo pūslės, priešais tiesiąją žarną mažojo dubens apačioje, beveik centre, neišsikiša virš gaktinės sąvaržos.

Turi kaklelį, kūną ir išplatėjusią dalį – dugną, jos šonuose ir viršuje išsidėstę kiaušintakiai ir kiaušidės. Pilvaplėvė dengia visus šiuos organus ir pritvirtina juos prie šoninių dubens sienų. Subrendusi gimda esti apie 9 cm aukščio (apie 3 cm sudaro kaklelis), 5–6 cm pločio (kaklelio – 3 cm). Negimdžiusios moters gimda sveria apie 50–100 g, gimdžiusios – 80–120 gramų. Gimda visiškai subręsta dažniausia sukakus 18 metų. Per menopauzę, išnykus mėnesinėms, gimda pradeda mažėti dėl moteriškųjų hormonų stygiaus. Gimdos siena stora, raumeninga, sudaryta iš 3 sluoksnių. Iš vidaus gimdą iškloja gleivinė (endometras, kuris susideda iš 2 sluoksnių – pamatinio ir funkcinio), o išorėje dengia serozinis dangalas (pilvaplėvė), kuriame gausu nervinių skaidulų. Raumeninis dangalas (vidurinis) labai stiprus, sudarytas iš įvairių krypčių skaidulų, itin plastiškas, todėl per nėštumą gali labai išsiplėsti, o prasidėjus gimdymui – smarkiai susitraukti ir išstumti vaisių per gimdymo takus.

moters gimda ir jos priklausiniai (vaizdas iš užpakalio): 1 – gimdos kaklelis, 2 – gimdos kūnas, 3 – gimdos dugnas, 4 – kiaušintakis, 5 – kiaušidė, 6 – makštis

Moters vaisingu laikotarpiu funkcinis gimdos gleivinės sluoksnis kas mėnesį (išskyrus per nėštumą) pasišalina (mėnesinės). Gimdos kaklelis gamina gleives, kurios jame sudaro tam tikrą kamštį.

Netaisyklinga gimdos padėtis gali būti įgimta, atsirasti dėl silpnų gimdos raiščių ar dubens organų uždegimų. Gimdos padėtis gali būti vertikali, kartais gimda užlinksta kryžkaulio link, gali nusmukti ar netaisyklingai pakrypti dažnai kilnojant ar nešiojant labai sunkius daiktus, dėl nuolat persipildančios šlapimo pūslės, išsekus dėl ligos arba staiga labai sumažėjus kūno masei. Manoma, kad dėl netaisyklingos gimdos padėties moteriai gali būti sunku pastoti.

Įvairios lyties organų ligos, peršalimai, infekcijos, savaiminiai persileidimai arba dirbtiniai nėštumo nutraukimai gali sukelti gimdos gleivinės uždegimą – endometritą. Endometritas ir abortų komplikacijos ypač pavojingos jauno amžiaus moterims, kurių gimda dar nesubrendusi, jos gali būti nevaisingos, nes apvaisintas kiaušinėlis negali įsiskverbti į pažeistą gleivinę ir prisitvirtinti.

675

Gyvūnų gimda

Gimdą turi šie gyvūnai: kai kurie bestuburiai (apvaliosios kirmėlės, moliuskai, nariuotakojai), dauguma žemesniųjų stuburinių (kai kurios kremzlinės ir visos gyvavedės kaulingosios žuvys), kai kurie varliagyviai, daugelis roplių, paukščiai ir žinduoliai. Kiaušinius dedančių gyvūnų gimdoje laikinai būna subrendę kiaušiniai. Gyvavedžių gyvūnų gimdoje vystosi gemalas. Kai kurių primityvesnės sandaros žinduolių (ančiasnapių, echidnų) gimda yra porinė. Gyvūnams evoliucionuojant gimda pasidarė neporinė.

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką