gimin, giminystės ryšiais susijusi žmonių grupė.
Giminė atsiranda dėl kartų tęstinumo gimstant ir gimdant vaikus. Giminės ryšius lemia giminiškumas per tėviškąją ir motiniškąją kilmę (pagal kraują) ir per santuoką. Giminės apibrėžimui svarbi bendro protėvio, o vakarietiškoje kultūroje pastaraisiais amžiais – ir pavardės idėja. Giminė yra platesnė socialinė struktūra nei nuklearinė šeima. Gali sudaryti didesnius socialinius darinius – bendros kilmės grupes, klanus, fratrijas ir kitus. Šeima arba jos nariai gali priklausyti kelioms giminės grupėms.
Socialinėje antropologijoje skiriama giminės kilmės grupių trys sistemos: vienalinijinės, nelinijinės ir dvigubos kilmės. Vienalinijinės kilmės sistemose kilmė nustatoma išskiriant vieną ar daugiau protėvių ir brėžiant kilmės linijas pagal vyrus arba pagal moteris. Save kildinantys iš konkretaus vyriškojo protėvio sudaro patrilinijinę grupę ir giminiuojasi tėvo linija per vyrus, o save kildinantys iš moteriškojo protėvio (pramotės) sudaro matrilinijinę grupę ir giminiuojasi motinos linija per moteris. Individai šiose sistemose paprastai priklauso tik vienai kilmės grupei. Nelinijinės kilmės sistemas sudaro abipusės (bilateralinės), kognatinės ir abilinijinės kilmės grupės. Čia giminei priskiriama arba motinos, arba tėvo, arba abiejų kilmės linijomis vienodai simetriškai (arba asimetriškai) aukštyn ir žemyn išsidėsčiusios abiejų lyčių individų kartos. Tokioms sistemoms būdinga tai, kad kilmė gali sieti neribotai daug giminaičių ir neribotai daug kartų. Dažniausiai individai, priklausomai nuo tradicijos, priskiria save abiejų tėvų kilmės grupėms, pasirinkdami vieną jų arba kurdami ryšius tarp giminės narių, kurių centre yra pats individas (egocentrinė giminė). Dvigubos kilmės giminės sistemos pagrįstos tėvo ir motinos kilmės linijomis išlaikant jas aiškiai atskirtas. Individai tokiu atveju priklauso tėvo patrilinijinei ir motinos matrilinijinei grupei.
Be kilmės, giminės grupės klasifikacijai reikšminga posantuokinės gyvenamosios vietos nustatymas. Pagal šį požymį giminės grupės gali būti skirstomos į patrilokalines, matrilokalines, ambilokalines, bilokalines, neolokalines ir kitokias (dar santuoka santuoka).
Dar vienas svarbus giminių klasifikacinis dėmuo yra pavadinimai, kuriais kreipiamasi arba yra įvardijami giminės nariai ir nusakomas konkrečių individų ir kartų giminystės ryšys. Giminės narių pavadinimai gali skirtis priklausomai nuo giminystės pobūdžio (giminystė per kilmę ar per santuoką) ir sietis su kilmės sistemomis. Įprasta, kad pavadinimai skirstomi atsižvelgiant į tai, kaip įvardijami pusbroliai (kryžminiai ir lygiagretūs). Labiausiai žinomos giminės narių pavadinimų sistemos – eskimų, havajų, irokėzų, sudaniečių, omahos ir krojų.
Giminės ribų apibrėžimas yra susijęs su draudimu tarpusavyje tuoktis ir lytiškai santykiauti (kraujomaišos, arba incesto, tabu), su gyvenamąja vieta, vardo bei pavardės suteikimu, nuosavybės teisėmis ir santykiais, paveldėjimo principais.
Daugelio visuomenių giminės ir giminystės ryšiai buvo ir yra svarbus socialinio gyvenimo veiksnys, darantis įtaką socialinių, politinių ir teritorinių grupių formavimuisi (pavyzdžiui, tarp afrikiečių, Australijos aborigenų, Šiaurės Amerikos indėnų, Kinijoje, Okeanijoje, taip pat vidurinių amžių Europoje). Pagal giminės socialinį reikšmingumą visuomenės buvo skirstomos į paprastąsias (vadinamąsias primityviąsias, arba pirmykštes) ir į sudėtingąsias (vadinamąsias moderniąsias, tai yra pramonines). Anksčiau manyta, kad paprastosiose visuomenėse gimininiai santykiai ir ryšiai svarbesni už kitus, o giminės vaidmuo visuomenės struktūroje – esminis; socialiai judriose moderniosiose visuomenėse individo gyvenimas labiau priklauso nuo jo paties asmeninių pastangų, jo socialinį saugumą garantuoja valstybinės ar nevalstybinės institucijos bei draugijos, o visuomenės struktūros pagrindas – šeima. 20 amžiaus pabaigos–21 amžiaus pradžios tyrimai rodo, kad giminė reikšminga visose visuomenėse, skiriasi tik jos socialinio funkcionavimo pavidalai ir prasmė. Įtakos turi individualus požiūris bei pasirinkimas. Giminės reikšmė gali keistis dėl migracijos, nacionalizmo, verslo pobūdžio, teisinių nuostatų kitimo, paveldėjimo principų, šeimos pobūdžio, asmeninio ar grupinio tapatumo paieškų.
20 amžiuje–21 amžiaus pradžioje Vakarų kultūroje giminė dažniausiai suprantama kaip nelinijinės kilmės giminės grupė. Giminė apibrėžiama teisiškai, tradiciškai, moksliškai, individualiai ir kitaip. Dažniausiai paplitęs giminės solidarumo pavyzdys yra bendravimas tam tikromis progomis (laidotuvės, vestuvės, įvairios šventės ir kita), rečiau – šeimos verslas, nepotizmas ar giminės asociacijos. Giminės ryšiams palaikyti svarbi informacija apie jos narius ir jų kilmę. Ji gali būti perduodama žodžiu, raštu arba vizualiai (pavyzdžiui, giminės nuotraukos), patvirtinama oficialiais gimimo, santuokos, mirties ir kitais įrašais, įrodoma medicinine ekspertize (dažniau tėvystė, motinystė). Giminės kilmei ir istorijai tirti, asmenų kilmei nustatyti ir protėvių sąrašams sudaryti naudojamos genealogijos schemos.
801
LIETUVOJE akmens amžiuje vyravo motinos giminė (matriarchatas): moteris buvo maisto pagrindinė rinkėja, vaikų gimdytoja bei auklėtoja ir užėmė svarbią vietą žmonių bendruomenėje. Motinos giminaičiai buvo laikomi artimesniais nei tėvo. Išplitus ariamajai žemdirbystei giminėje iškilo vyro (tėvo) vaidmuo, motinos giminę pakeitė tėvo giminė (patriarchatas). Didžiojoje šeimoje Lietuvoje bendrai gyveno, dirbo ir maitinosi kelių kartų asmenys. Jiems vadovavo vyriausias šeimos narys vyras, moterys rūpinosi daugiausia namų ūkiu, gamino maistą, augino vaikus. Vyrai šeimoje turėjo daugiau teisių nei moterys. Bronzos amžiuje Lietuvoje jau vyravo patriarchatas, bet pagarba moteriai išliko ilgai. Prūsų teisyne (Jura Prutenorum 1340) yra nuostata, kad vyras, sužeidęs ar užmušęs moterį, atlygina dvigubai, o moteris, sužeidusi ar užmušusi vyrą, – viengubai. Tokia pat nuostata yra 16 amžiaus Lietuvos Statute. Motinos ir tėvo giminės elementų Lietuvoje išliko iki 19 amžiaus pabaigos dar gyvavusioje didžiojoje šeimoje ir nuklearinėje (mažojoje) šeimoje, jos narių santykiuose. Didžiojoje šeimoje labiau nei nuklearinėje buvo apibrėžti giminės narių pavadinimai ir jų tarpusavio santykiai. Tradicinėje lietuvių valstiečių bendruomenėje giminė ir jos ryšiai buvo pagrįsti patroniminės (išsaugoma tėvo pavardė) ir patrilokalinės nuklearinės šeimos grupe, kuri bendraudama palaikė socialinius ryšius su motinos gimine. Tėvo ir motinos giminės narių pavadinimai skyrėsi priklausomai nuo kilmės ir dėl santuokos kylančių ryšių bei patrilokalinio ar matrilokalinio šeimos pobūdžio. Dėl paveldėjimo teisės ir žemės dalijimo visiems vaikams Rytų Lietuvoje giminė buvo glaudžiai susijusi su kaimo bendruomene.
20 amžiaus pabaigoje–21 amžiaus pradžioje Lietuvoje vyrauja požiūris, kad giminė yra kraujo (kilmės) arba santuokiniais ryšiais susijusių žmonių grupė ir tuo ji skiriasi nuo šeimos, kurios pagrindas yra kasdieniai socialiniai santykiai, gyvenimas kartu, bendras ūkis.
2273