Steponãvičius Gintaras 1967 07 23Klaipėda, Lietuvos politikas. Teisininkas. 1992 baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, 1995–99 studijavo šio universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantūroje, 1994–2004 ir dėstė. Stažavo Hagos tarptautinėje teisės akademijoje (1990), Kopenhagos universitete (1991), Birminghamo universiteto Europos teisės institute (1992), Europos universitetinio instituto Florencijoje Europos teisės akademijoje (1994), Groningeno karališkajame universitete (1999). 1991–94 Užsienio reikalų ministerijos vyresnysis specialistas, Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos skyriaus pirmasis sekretorius. 1994–2000 Friedricho Naumano fondo koordinatorius Lietuvoje.
Gintaras Steponavičius
1990 Lietuvos liberalų sąjungos vienas steigėjų, iki 2003 narys, 2003–06 Liberalų ir centro sąjungos ir jos valdybos narys, 2006–17 Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys, valdybos narys.
2000–20 Lietuvos Respublikos Seimo, 2000–03 jo Liberalų, 2003 03–06 Jungtinės ir Liberalų, 2003–08 Liberalų ir centro, 2008–17 Liberalų sąjūdžio frakcijos, nuo 2017 05 Mišrios Seimo narių grupės narys. 2000–04 ir 2005–08 Seimo pirmininko pavaduotojas, Seimo valdybos pirmininko pavaduotojas, 2000 11–2001 07 Europos reikalų komiteto pirmininkas, 2004–08 Tarpparlamentinių ryšių su Taivanu, nuo 2016 Parlamentinių ryšių su Kinijos Respublika (Taivanu) grupės pirmininkas.
2008–12 švietimo ir mokslo ministras, inicijavo mokslo ir studijų sistemos reformą.
Nuo 2020 aukštojo mokslo tarptautinio bendradarbiavimo konsultacijų įmonės Cormack Consultancy Group direktorius Centrinei ir Rytų Europai, Kaukazo šalims ir Vidurinei Azijai.
Lietuvos žmogaus teisių centro vienas steigėjų (1994), Pilietinių iniciatyvų centro (įkurtas 1998) narys.
Ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro kryžius (2004).