Parisi Giorgio (Džordžas Parzis) 1948 08 04Roma, italų fizikas teoretikas. Nacionalinės akylųjų akademijos narys (1987; jos prezidentas 2018–21), Prancūzijos mokslų akademijos užsienio (1992), Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos užsienio (2003) narys.

Išsilavinimas ir pedagoginė veikla

1970 baigė Romos universitetą. 1971–81 dirbo nacionalinėje Frascati laboratorijoje. 1981–92 Romos Tor Vergata, nuo 1992 Romos universiteto profesorius.

Mokslinė veikla

Mokslinių tyrimų sritys – statistinė fizika, dinaminės sistemos, elementariųjų dalelių fizika. 20 a. 8 dešimtmetyje pradėjo tirti sukinių stiklus (angl. spin glasses), kai keičiantis aplinkos sąlygoms, pvz., temperatūrai, staiga pakinta medžiagos savybės. Toks virsmas galimas tada, kai sumaišius magnetinę medžiagą (joje visi elektronų sukiniai rikiuojasi ta pačia kryptimi) su antimagnetine medžiaga (elektronų sukiniai rikiuojasi priešinga kryptimi nei šalia esantis sukinys) sukiniai sutrinka ir nebežino kaip elgtis. G. Parisi atrado sunkiai matomus, sudėtingus dėsningumus netvarkingose, chaotiškai sudarytose medžiagose ir sugebėjo juos matematiškai aprašyti naudodamas vadinamąjį replikų metodą – kai vienu metu paskaičiuojama daug sistemos kopijų. Vėliau G. Parisi dar išnagrinėjo daugybę reiškinių, kuriuose atsitiktiniai procesai yra svarbūs sukuriant ir palaikant struktūras.

Giorgio Parisi

G. Parisi darbai gali būti pritaikyti nagrinėjant klimato kaitos procesus, chaotiškus įvairių mokslo sričių, pvz., matematikos, neuromokslų reiškinius, yra reikšmingi kuriant naujas geresnių savybių elektronikos medžiagas. Paskelbė daugiau kaip 600 mokslinių straipsnių, parašė 4 knygas.

Apdovanojimai

Nobelio fizikos premija (2021, su K. F. Hasselmannu ir S. Manabe).

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką