Giovanni Giacomo Casanova

Giovanni Giacomo Casanova

Casanova Giovanni Giacomo (Džovanis Džakomas Kazanovà) 1725 04 02Venecija 1798 06 04Dux (dabar Duchcov, prie Teplicės, Čekija), italų rašytojas. Avantiūristas. Rašė prancūzų kalba. Studijavo teologiją ir teisę Paduvoje. Dirbo Romoje kardinolo sekretoriumi, bet greitai pateko į nemalonę. 1750 išvyko į Prancūziją, tapo masonu. Daug keliavo po Europą ieškodamas nuotykių ir turtų; lankėsi Rygoje, Sankt Peterburge, Varšuvoje. 1755 Venecijoje apkaltintas bedievybe ir kalintas (1756 pabėgo). Bendravo su Voltaire’u, Frydrichu II ir kitais žymiais žmonėmis. Dirbo inkvizicijos informatoriumi Venecijoje, nuo 1785 grafo J. K. von Waldsteino bibliotekininku Duxo pilyje. Čia 1791–98 parašė atsiminimus Mano gyvenimo istorija (Histoire de ma vie, išleista 1822 Vokietijoje, lietuvių kalba fragmentas, pavadinimu Atsiminimai, 1929, visas 1993). Juose aprašo savo, kaip ciniko ir donžuano, nuotykius, aukština savo asmenybę, vaizduoja 18 a. papročius. Parašė poetinių kūrinių, utopinį fantastinį romaną Ikozameronas (L’Icosameron 1788), pasakojimą apie pabėgimą iš Venecijos kalėjimo Mano pabėgimo istorija (Histoire de ma fuite 1788).

L: S. Cveigas Kazanova Kaunas 1994; L. Goldoni Kazanova: Romantiškasis šnipas Vilnius 1999.

944

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką