Giovanni Virginio Schiaparelli

Giovanni Virginio Schiaparelli

Schiaparelli Giovanni Virginio (Džovanis Virdžinijus Skjaparèlis) 1835 03 14Savigliano (Pjemonto sr.) 1910 07 04Milanas, italų astronomas.

Išsilavinimas ir veikla

1854 baigė Turino universitetą. 1857–59 dirbo Berlyno, 1859–60 – Pulkovo observatorijoje, 1860–1900 – Milano Breros astronomijos observatorijoje, 1862–1900 Breros observatorijos direktorius; profesorius (1862).

Mokslinė veikla

Mokslinių tyrimų svarbiausios sritys: dvinarės žvaigždės, Saulės sistemos kūnai, ypač Marso planeta, senovės astronomijos istorija. 1861 atrado asteroidą nr. 69 Hesperia. 1866 nustatė, kad kai kurių meteorų srautų ir kometų orbitos yra panašios ir padarė teisingą išvadą, kad meteorų srautai yra suirusių kometų liekanos. 1877–90 atliko Marso planetos stebėjimus. Jais remdamasis sudarė detalų Marso žemėlapį. Marso paviršiuje išskyrė kontrastingas pagal spindesį paviršiaus sritis: šviesiąsias sritis pavadino žemynais, tamsiąsias – vandenynais (nors šias sritis laikė sausumos plotais). Pastebėjo, kad Marso paviršių vagoja įvairiai persipynę linijiniai dariniai, kurie pasaulyje tapo žinomi kaip Marso kanalai. Vėlesni tyrimai įrodė, kad tai tik optinė iliuzija; tą patvirtino 1965 kosminio zondo Mariner iš arti padarytos Marso nuotraukos, kuriose jokių kanalų pėdsakų nebuvo matyti. Schiaparelli t. p. stebėjo Merkurijaus ir Veneros paviršiaus darinius, sudarė jų žemėlapius ir nustatė, kad jų apsisukimo apie ašį periodai sutampa su jų orbitiniais periodais. Paskelbė daugiau kaip 1200 dvinarių žvaigždžių tyrimų rezultatus.

Atminimo įamžinimas

G. V. Schiaparelli vardu pavadintas asteroidas nr. 4062, krateriai Mėnulyje ir Marse, kalvagūbris Merkurijuje.

3018

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką