Girdavà (vok. Gerdauen; nuo 1946 rus. Železnodorožnyj), Girduvà, miesto tipo gyvenvietė Rusijos Federacijoje, Kaliningrado srities pietuose, Lenkijos pasienyje. 2800 gyventojų (2002). Girdava įsikūrusi apibus Ameitos (Priegliaus baseinas) upės. Pro Girdavą eina Įsruties–Torunės (Lenkija) geležinkelis; plentai į Karaliaučių, Įsrutį. Plytų, sūrių, sviesto gamyba.
799
Istorija
Girdavos miesto mokykla (iki Antrojo pasaulinio karo)
Gyvenvietės pradžia – 9–13 a. prūsų bartų medinė pilis. 13 a. jos savininkas didžiūnas Girdavas iš Vokiečių ordino priėmė krikštą ir jam perdavė pilį. Sudegintos pilies vietoje 1325 Ordinas pastatė mūrinę pilį; ją 1336, 1347 ir 1366 sugriovė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Gedimino, Algirdo bei Kęstučio kariuomenės, 1455 ir 1485 – Lenkijos kariuomenė. Girdava minima nuo 14 a.; 1398 suteiktos Kulmo teisės. 1406 miestas apjuostas mūro siena. 14 a. pastatyta katalikų bažnyčia, 1428 – dominikonų vienuolynas, 1409 įsteigta pradinė mokykla. 1469 miesto savininku tapo Saksonijos grafas G. von Schliebenas, apylinkėse įgijęs didelių dvarų.
Nuo 16 a. Girdava priklausė Prūsijos daliai Mažajai Lietuvai. Mieste daugiausia gyveno vokiečių, nuo 16 a. parapijoje – lietuvių (lietuvininkų), bartų (tarp jų ir sulietuvėjusių); į pietinę dalį atsikėlė mozūrų. Pamaldos evangelikų liuteronų bažnyčioje (sovietmečiu sugriauta; restauruojama) vyko 3 kalbomis, lietuvių ir lenkų – iki 19 a. pabaigos. 1818–1945 Girdava – apskrities centras (Girdavos apskritis). 19 a. pabaigoje jis tapo geležinkelio transporto mazgu, ėmė plėstis. 1939 buvo 5118 gyventojų. 1945 Girdava buvo užimta SSRS kariuomenės. Nuo 1946 priklauso Kaliningrado sričiai.
415
2618
377